Nuo dviračio ant nosies kritęs „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas“ projekto dalyvis Jurgis Bruzga ligoninėje ne randus apžiūrinėjo, o bandė dainuoti. Grupės „Blogos mergaitės“ vokalistė Milisandra nė už ką nenorėtų naikinti ranką puošiančio rando, panašaus į tatuiruotę. Merūno veidas supjaustytas peiliu, bet vyrą randai puošia! „Yvos“ vokalistė Natalija Zvonkė nesidrovi užsitempti trumpo sijonuko ant šiek tiek randuotų kojų. O kaipgi plastinės operacijos? Kai kuriems tokių minčių, žinoma, buvo kilę.
Jurgis Bruzga: ir randuotas dainuosiu!
Krisdamas nuo dviračio, Jurgis Bruzga dar spėjo pagalvoti, kaip teks nusigauti iki ligoninės. O paskui - kaip sužalotu veidu reikės pasirodyti scenoje. Bet daugiausia rūpesčių jam kėlė dainavimas: „Draugė, nešusi man vaistų, kartą net išsigando: iš palatos sklido keisti garsai: „Oooaaa...“ O ten aš bandžiau kokį garsą iškniaukti - buvo svarbu, ar galėsiu dainuoti“.
Jurgis prisipažįsta: buvo laikas, kai niekam nenorėjo rodyti savo veido. Atrodė nehigieniška ir negražu. Bet dainuoti norėjosi, nors pirmus du kartus į sceną ėjo be grimo - gydytojai buvo uždraudę pudruoti nubrozdintą odą. „Ar nebijojau publikos gailesčio?
Žinoma, nenorėjau, kad už mane balsuotų tik dėl to, kad esu sužeistas, bet taip buvo. Nes pirma vieta už ne visą dainą... Bet kodėl nedainuoti, jei galiu? Užsidaryti ir gailėtis - nekoks užsiėmimas.
Žinoma, jei man sakys, kad lipti ant scenos tokiu veidu negaliu, nelipsiu. Bet šiaip lipsiu, kiek galėsiu, nes dainavimas man - viskas“, - į randą virš lūpos ir odos nelygumus dėmesio pernelyg nekreipia Jurgis. Plastinės operacijos? Ne, ką jūs - dainininkas Sealas turi dar daugiau randų, ir nieko - dainuoja!
Originalus „blogos mergaitės“ ženklas
Grupės „Blogos mergaitės“ vokalistė 25 metų Milisandra drąsiai gali vadintis blogąja mergaite. Jos vaikystė buvo smagi, pašėlusi ir randuota.
MES negalime neatkreipti dėmesio į jos keliasdešimt centimetrų ilgio šimtakojį ar keistą tatuiruotę primenantį randą ant kairės rankos. Jis matyti net iš tolo. Klausiamai žvilgtelime į atvirą merginos suknelę su petnešėlėmis, o ji: „Rando neslepiu. Ir drabužius perku nežiūrėdama, ar randas matysis, ar ne. Jo nesidroviu, kartais net paglostau - man jis savotiškai gražus“.
Prieš trylika metų Milisandra, kuri nepraleisdavo progos įsikarti į kiekvieną medį, su drauge viename jų įsirengė sūpynes. Pirmi du nusileidimai buvo smagūs, o trečiasis - lemtingas: trūko sūpynių virvė, ir abi draugės atsidūrė griovyje po medžiu. Draugė atsipirko keliais įbrėžimais. O „blogoji mergaitė“, pažvelgusi į savo ranką, išvydo šiurpokai atrodantį atvirą lūžį. Ir iškart neteko sąmonės. Po to jai teko iškęsti daugybę operacijų, metus nešioti specialią plokštelę ir atrodyti taip, kaip pagrindinis filmo „Briliantinė ranka“ herojus.
Lūžis gijo sunkiai, vienu metu merginai ranką svėrė net 14 kilogramų gipso. O kai ranka pagaliau sugijo, prisiminimui liko randas. „Niekada jo ne-slėpdavau, net paauglystėje. Ir vaikinai reaguodavo normaliai, net kai pradėjau vaikščioti į diskotekas, nesišaipydavo. Sutikau tokių žmonių, kuriems mano randas priminė tatuiruotę, ir buvo toks gražus, kad net sakydavo: „Aš irgi tokio noriu!“ - prisimena Milisandra.
Prieš kelerius metus ji vis dėlto kreipėsi į plastikos chirurgus, tačiau panaikinti rando žymių nesiryžo. Nenorėjo dar kartą patirti narkozės, kita vertus, buvo taip įpratusi prie rando, su kuriuo jautėsi paženklinta, išskirtinė, kad netekti jo nebenorėjo. Vis dėlto keletą nuo vaikystės likusių randų, kai, stypčiodama su basutėmis aukštais kulnais, griuvo ir į spintelės kampą prasikirto smakrą, ji panaikino - nusibodo juos maskuoti. Bet po peiliais nesigulė - tiesiog keletą savaičių jai buvo atliekamos specialios šildymo procedūros.
MES smalsaujame - ar nebaisu randuotai lipti ant scenos? Milisandra tik juokiasi: „Kai buvo siuvama pirmoji mūsų sceninė apranga, maniau, kad gal reikėtų ilgesnių rankovių. Bet mano vadybininkas liepė rando neslėpti. Dabar esu išskirtinė“. Gal ir keista, bet MUMS jos randas tikrai neatrodo bjaurus, netgi gražus.
Merūnas: susitikimo su užpuoliku žymės
Merginos, kurios turi randą, gali jaustis išskirtinės. O vaikinai? Sakoma, kad vyrus randai puošia. MES čiumpame už skvernų dainingąjį scenos vyruką Merūną ir bandome išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.
Merūno randų kolekcija tikrai įspūdinga: vienas ant kaktos, kitas - ant kairiojo skruosto. Ant dešiniojo - dar vienas, kryžiaus formos. Ir ne pats mažiausias - ant rankos.
Žymė ant kaktos - prisiminimas apie trinktelėjimą galva tiesiai į radiatorių. Kryžiaus formos randelį įspaudė spygliuota viela, kai vaikinas krito nuo dviračio.
O kairę veido pusę vagojančio rando istorija įspūdingiausia. Kartą Merūnas grįžo iš pasivaikščiojimo Laisvės alėja Kaune. Atėjęs prie Laisvės tilto, išgirdo merginos pagalbos šauksmą.
„Pribėgau pažiūrėti, kas vyksta, ir pamačiau, kad kažkoks vyriškis, parsivertęs merginą, bandė ją nuskriausti. Puoliau ją gelbėti, o jis išsitraukė peilį ir brūkštelėjo man per veidą. Ar išsigandau? Ne, bet jis tikrai išsigando - išlupau iš suoliuko pagalį ir puoliau vytis“, - prisimena dainininkas.
Dabar aplinkiniai gana dažnai pastebi jo randus. O pažįstamų vaikai būtinai paklausia, iš kur jie. Merūnas juos gąsdina: skrido ragana, užkabino bato kulniuku ir liko. Su merginomis problemų irgi nekildavo: jo draugė metus apie randus apskritai nieko neklausinėjo. „Merginos mano, jog vyrus randai puošia. Daug kas sakė - labai gražu, kad aš toks subjaurotas“, - juokiasi „Kelio į žvaigždes II“ laimėtojas.
Juokas juokais, bet scenoje juk reikia atrodyti nepriekaištingai! Merūnas į tai moja ranka: „Randai matyti, bet aš nekompleksuoju. Kai buvo albumo fotosesija, man sakė, kad randus gali panaikinti su „Photoshop“ programa. O aš sakau: „Ne, nereikia“. Mėgstu natūralumą, man nelabai svarbu ką nors slėpti ar koreguoti“.
Randuotos Natalijos kojos
Mažiausią randų kolekciją šioje kompanijoje turinti Natalija Zvonkė irgi nesidrovi su jais lipti ant scenos. Maždaug šešių ar septynių centimetro ir ilgesnių randelių istorijos šiurpokos. Vienas atsirado stipriai apsiplikius karštu vandeniu, kiti - po avarijos.
„Man buvo šešiolika. Buvau su drauge ir berniuku, su kuriuo buvau neseniai susipažinusi. Jaunystė - kvailystė: jis buvo ką tik išlaikęs teises ir pasisiūlė savo nauju BMW po pamokų nuvežti mus į kavinę. Lėkė 120 kilometrų per valandą greičiu, vienoje Kauno gatvėje lenkė mašiną, o priešais važiavo kita... Mūsų automobilis apsivertė ir nukrito ant stogo. Laimei, gimiau po laiminga žvaigžde: man į koją susmigo stiklai ir atsipirkau tik keliais randais, o draugė ir tas berniukas buvo stipriai sužeisti“, - randų istoriją prisimena Natalija.
Žaizdų jai niekas nesiuvo, todėl ant blauzdos liko ne itin dailūs grioveliai. Tačiau jie nedideli. Ypač gerai šios žymės matyti, kai dainininkė įdega saulėje, bet apie jokias plastines korekcijas ji negalvoja: „Jei randai būtų ant veido, gal ir naikinčiau. O kojas galima ir po kelnėmis paslėpti. Tai nėra nosies ar ausų defektai, kurie trukdo gyventi. Dėl randų nekompleksuoju“.
Galbūt, perskaitę straipsnį, jūs suraukėte nosį: kokie MES negailestingi svetimų randų skaičiuotojai! Taip, MES tai darėme. Nes norėjome parodyti, kad randas gali puošti net scenoje. Kompleksuojančių dėl randų žvaigždžių neaptikome, todėl manome, kad verkti dėl savų galite nustoti ir jūs. „Randai gali puošti ne tik vyrus“, - šypsosi Milisandra, ir MES negalime su ja nesutikti. O jūs?
Žvaigždžių randus skaičiavo Rugilė Gaidukaitė