Airijos lietuvių bendruomenę nustebino tokios kalbos, nes ji iki šiol nėra gavusi nė vieno oficialaus skundo dėl diskriminacijos ar fizinio susidorojimo atvejų.
Kaip „Lietuvos rytui“ sakė Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius Arūnas Teišerskis, Airijoje kontrolierė susitiko su bendruomenės atstovais, domėjosi lietuvių gyvenimu, teiravosi, su kokiomis problemomis susiduria vaikai.
Tačiau šie susitikimai buvo neoficialūs, žmonės tiesiog pasakojo girdėtus atvejus, gandus, niekas neįvardijo konkrečių situacijų.
Vaikai jaučiasi saugūs
„Kiekvienas vaikas mokykloje susiduria su įvairiomis problemomis, ypač jeigu jis yra užsienietis ar ne itin gerai moka kalbą.
Kartais pajuokaujama, kad atvykėliai ne taip taria vieną ar kitą anglišką žodį.
Pasitaiko, kad vienoje ar kitoje šeimoje vyrauja nusistatymas atvykėlių atžvilgiu, o vaikai yra nuoširdūs ir tai perima. Tačiau tai tikrai nėra masinis reiškinys“, – tvirtino A.Teišerskis.
Pasak jo, kontrolierei vizito metu visą laiką buvo pabrėžiama, kad lietuvių vaikams patinka mokytis airiškose mokyklose, nes čia kaip niekur kitur kovojama, kad nebūtų patyčių, prievartos.
O nuskambėję žodžiai apie galimą draudimą kalbėtis lietuviškai pertraukų metu ar kitokią diskriminaciją buvo pavieniai nemalonūs nutikimai, kurie jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad lietuvių vaikai Airijoje yra masiškai skriaudžiami ir diskriminuojami.
Tenka gludinti kampus
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareiškimas sulaukė ir tarptautinės žiniasklaidos susidomėjimo.
Į Airijos lietuvių bendruomenės vadovybę kreipėsi nemažai Airijos žiniasklaidos priemonių atstovų, taip pat Jungtinėje Karalystėje leidžiamo laikraščio „The Times“ žurnalistai. Jie aiškinosi, kokia yra reali situacija ir kodėl iki šiol ji nebuvo žinoma.
Galima diskriminacija ir vaikų teisių pažeidimu susidomėjo ir keletas Airijos visuomeninių organizacijų.
„Mes dabar patekome į nepavydėtiną padėtį.
Visiems turime aiškinti, kad iš tiesų padėtis nėra tokia, kaip buvo pavaizduota kontrolierės pranešime“, – pasakojo A.Teišerskis.
Negauna Lietuvos pilietybės
Jis apgailestavo, kad gegužės 3-iąją bendruomenės išplatintas oficialus kreipimasis apie kur kas rimtesnę problemą – Airijoje gimstančių lietuvių vaikų pilietybę – nesulaukė valdžios dėmesio.
„Šioje šalyje gimę lietuvių vaikai netenka teisės gauti Lietuvos pilietybės net ir tuo atveju, kai neimama Airijos pilietybės.
Tada Lietuvos valdininkai reikalauja pateikti pažymas, kad vaikas nėra Airijos pilietis, o tokių pažymų čia niekas paprasčiausiai neišduoda“, – kalbėjo A.Teišerskis.
Diskriminacijos nejaučia
Dėl to, kad, pasak kontrolierės, airiškose mokyklose diskriminuojami lietuviai, stebėjosi ir vienoje Airijos vidurinėje mokykloje besimokanti šešiolikmetė Rūta Luobikytė.
Pernai į Airiją atvykusi mergina čia baigė 4-tą vidurinės mokyklos klasę (Lietuvoje tai atitinka 10 klasės kursą). Ji apie diskriminaciją išgirdo pirmą kartą.
Moksleivės tvirtinimu, airiškose mokyklose labai griežtai stebima, kad nebūtų diskriminacijos, patyčių, prievartos.
„Pamenu, kartą mūsų mokykloje viena nigerietė pasiskundė mokytojai, kad kita moksleivė – airė – sulaužė jos darbo priemonę. Tarp merginų įvyko ginčas, vėliau – muštynės.
Už tai abi buvo pašalintos iš mokyklos. Nigerietė už tai, kad sukėlė muštynes, o airė – neva už rasizmą, nors tai buvo paauglių ginčas“, – pasakojo mergina.
Atvykėlei – išskirtinė globa
Žinia, kad lietuviai vaikai skriaudžiami airiškose mokyklose, pribloškė ir keturmetės Viltės motiną Jurgitą Ramanauskienę.
Jos duktė eina į parengiamąją klasę „Ard Mhuire“ mokykloje Dubline, kurią pradės lankyti šį rudenį.
Šioje mokymo įstaigoje mokosi ir daugiau lietuvių vaikų.
„Tikrai neteko girdėti, kad vaikai būtų skriaudžiami ar kaip nors išskiriami iš kitų vien dėl tautybės.
Dukters grupėje kyla įvairių vaikams būdingų nesutarimų, kartais ir mano mergaitė būna kaltininkė, bet niekas nekelia triukšmo ir nesako, kad lietuvė skriaudžia airių vaikus.
Mokytoja tėvams visuomet pasako, jei būna įvykę kokių barnių arba vaikai susimuša nepasidaliję žaislo, visuomet paprašo pasikalbėti su vaiku apie tokio elgesio priežastis, tad tikrai tai nėra toleruojama. Tai galioja tiek airių vaikams, tiek atvykėliams“, – pabrėžė J.Ramanauskienė.
Pasak jos, mokytoja yra labai geranoriška, padeda vaikams pritapti, skiria ypatingą dėmesį – pamoko angliškų žodžių, norėdama paskatinti duoda dovanėlių ir netgi yra paprašiusi surašyti pagrindinius lietuviškus žodžius, kuriuos vartoja mergaitė, tarkim, norėdama nueiti į tualetą ar atsigerti.
„Esu dėkinga mokytojai už pastangas. Mano mergytė labai noriai kasdien keliauja į mokyklą, net ir nelabai suprasdama anglų kalbą ji ten jaučiasi puikiai – argi tai ne geriausias įrodymas, kad vaikui ten tiesiog gera?“ – džiaugėsi moteris.
Ji patikino, kad ir kaimynų lietuvių vaikai, lankantys tą pačią mokyklą, taip pat su nekantrumu laukia, kada baigsis savaitgalis ar atostogos, o tėvai yra patenkinti, kad vaikai gali mokytis ten, kur yra gerbiami.
Kiek tautiečių Airijoje?
Manoma, kad šiuo metu Airijoje gyvena iki 100 tūkstančių lietuvių vaikų, bet kiek iš jų lanko airiškas mokyklas, nėra tiksliai žinoma.
Lietuvių bendruomenė – antra pagal dydį Airijoje, ją skaičiumi lenkia tik emigrantai iš Lenkijos.
2006 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Airijoje įsikūrę daugiau kaip 24 tūkst. lietuvių, bet visi pripažįsta, kad šie skaičiai neatspindi tikrosios padėties.
„Manome, kad dalis lietuvių tiesiog nenorėjo būti kaip nors įregistruoti, nes išvyko iš tėvynės ne dėl gero gyvenimo.
Daugelis tiesiog bijojo, kad jų gali ieškoti mokesčių inspekcija ir bandyti apmokestinti, nors dvigubo apmokestinimo klausimas jau išspręstas prieš keletą metų.
Tačiau dar ir dabar tai žino toli gražu ne visi Airijoje gyvenantys ir dirbantys lietuviai“, – kalbėjo A.Teišerskis.
Lietuvos piliečiams išduota per šešiasdešimt tūkstančių socialinių numerių, kurie suteikiami legaliai dirbant, norint gauti socialines paslaugas, lankant mokyklą.
„Jeigu šiuos skaičius palygintume su surašymo duomenimis, galėtume teigti, kad apie du trečdalius Airijos lietuvių jau sugrįžo į tėvynę, tačiau Lietuvoje tai tikrai nebuvo užfiksuota“, – sakė jis.
Dairosi gerai apmokamo darbo
Lietuviai faktiškai neišsiskiria iš kitų emigrantų, jų įvaizdis panašus į kitų rytų europiečių.
Airiai lietuvius labiausiai vertina dėl darbštumo, bet daugelis mano, kad jie dirba prastesnius, mažiau apmokamus darbus, kurių vietiniai kratosi.
„Airijoje gyvenantys lietuviai rečiau nei kiti emigrantai ir patys airiai naudojasi įvairiomis socialinėmis paslaugomis.
Pastaruoju metu vis daugiau jų atvyksta į Airiją dirbti kvalifikuoto ir gerai apmokamo darbo – bankuose, programavimo srityje.
Nemažai atvyksta medicinos seserų, airiai mielai priimtų ir lietuvius gydytojus, o tai leidžia manyti, kad lietuvių įvaizdis nuolat gerėja“, – kalbėjo A.Teišerskis.