„Prisimename ir pagerbiame nužudytus, ištremtus, emigracijoje
užgesusius tautiečius. Kalbame tiesą apie tų metų įvykius ir žmones, kurie
pusę amžiaus buvo šmeižiami ir niekinami. Šiandien Lietuva gedi žuvusiųjų,
tačiau kartu stiprina viltį, kad neatsiejamos vertybės - tiesa ir laisvė -
visada bus mūsų tautos gyvenimo pagrindas“, - sakė šalies vadovas. Jis
kalbėjo minėjime Nepriklausomybės aikštėje prie parlamento, kur buvo
iškeltos gedulo kaspinais perrištos trijų Baltijos valstybių vėliavos.
Prezidentas ragino perimti laisvės kovotojų žinias ir dvasią, nes jų
autentiški išgyvenimai - „tai pats didžiausias patriotinio auklėjimo aukso
fondas, kurio neatstos jokie vadovėliai“.
Anot jo, bendros atminties vedama, tauta atsilaikė prieš okupantų
terorą, atkūrė nepriklauosmybę ir, stiprinama bendros atminties, Lietuva
pajėgi išlikti šiandienos pasaulyje stiprios dvasios ir viltingos ateities
valstybe.
Prezidentas Lietuvos kūrimą įsivaizduoja kaip nuoširdų ir atvirą visų kartų dialogą, kuriame būtų ir pagarba praeičiai, ir drąsa ateities kūrybai,
kurioje „tautos praradimai ir tragedijos neatsiejamos nuo vilties Lietuvą
visada vesti tiesos ir laisvės keliu“.
Sovietų Sąjungos kariuomenei okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio 14 d.,
Lietuvoje prasidėjo masiniai areštai - žmonės visomis šeimomis buvo
gyvuliniuose vagonuose nepakeliamomis sąlygomis vežami į atšiauriausias SSRS
vietas. 1941-1952 m. ištremta apie 132 tūkst. žmonių. Tikslus ištremtųjų ir
žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius iki šiol nėra tiksliai nustatytas.
Nemažai tremtinių žuvo nuo bado ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų.
Manoma, kad dėl 50 metų trukusios sovietinės okupacijos per trėmimus,
egzekucijas, kalėjimus, rezistentų žudynes, priverstinę emigraciją ir
žuvusiųjų nepagimdytus vaikus Lietuva neteko beveik milijono savo piliečių.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, birželio 14-oji minima kaip Gedulo
ir vilties diena.
V.Adamkaus nuomone, Lietuva neturėtų vengti priminti Rusijai apie reikalavimą atlyginti
sovietų okupacijos žalą.
„Mes visą laiką turime kalbėti ir priminti pasauliui apie tai“, -
ketvirtadienį minint Gedulo ir vilties dieną žurnalistams sakė V.Adamkus.
Kartu jis skeptiškai įvertino galimybes susitarti dėl žalos atlyginimo.
„Apie rezultatus jūs puikiai žinote, kokie bus. Bet tai aišku jokiu
būdu neuždraudžia mums, neturėtume atsisakyti moralinės teisės tą klausimą
kelti tarptautiniame lygyje“, - sakė prezidentas.
2000 metais Seimas priėmė SSRS okupacijos žalos kompensavimo įstatymą,
įpareigojantį Lietuvos Vyriausybę pradėti derybas su Rusija, kaip SSRS
teisių perėmėja, dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo. Lietuva pusę
šimtmečio trukusios sovietų okupacijos žalą įvertino 80-čia milijardų litų,
tačiau Rusija iki šiol atsisako derėtis dėl jos atlyginimo.