„Prezidente, mums kelia susirūpinimą jūsų viešai išsakyta nuomonė, kad
esate prieš progresinius mokesčius, nes jie iškreipia mokesčių sistemą,
didina šešėlinės ekonomikos mastą, kenkia šalies įvaizdžiui ir supriešina
visuomenę“, - prezidento kanceliarijai perduotame kreipimesi dėsto Lietuvos
profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos
profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Negausus piketuotojų būrelis, atstovaujantis, kaip pats skelbiasi,
profesinių sąjungų narių ir visų Lietuvos darbuotojų ekonominiams,
socialiniams ir darbo interesams, progresinių mokesčių įvedimą vertino kaip
socialinės atskirties mažinimo garantą.
„Tai mūsų pirmas žingsnis siekant progresinių mokesčių įvedimo, jei
nepasiseks, turime numatę ir tolesnį veiksmų planą. Manome, kad reikia ne
kategoriškai neigti šią idėją, o nors diskutuoti. Nes dabartiniai
pareiškimai rodo, kad prezidentas tarnauja tik turtingųjų interesams“, - BNS
po piketo sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras
Černiauskas.
Pasak jo, pagal siūlomą progresinių mokesčių sistemą šešis šimtus litų
uždirbančiam lietuviui pajamos padidėtų 40 litų, o ne 8 litais, jei
mokesčiai būtų mažinami visiems vienodai.
A.Černiausko turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
(„Sodros“) duomenimis, beveik pusė dirbančiųjų Lietuvoje gauna iki 1000 litų
pajamas.
Valdantiesiems socialdemokratams pasiūlius gyventojų pajamų mokestį
toliau mažinti tik mažiausiai uždirbantiems, prezidentas Valdas Adamkus
teigia nepritariantis šiai idėjai.
Socialdemokratai siūlo pajamas iki 1000 litų apmokestinti 15 proc.
mokesčiu, o didesnėms pajamoms ir toliau taikyti 27 proc. tarifą. Šiuo metu
galiojantis įstatymas numato, kad pajamų mokestis nuo kitų metų pradžios
turėtų sumažėti nuo dabartinių 27 proc. iki 24 procentų.