Prezidentas ir kiti valstybės vadovai į užsienio vizitus vyksta
reguliariais reisais, kurie ne visada atitinka vizitų grafikus, arba samdo
čarterinius, kurie yra brangūs. Kartais skrendama Lietuvos karinių oro
pajėgų transporto lėktuvais, tik iš bėdos pritaikytais keleivių
skraidinimui.
Valstybinį lėktuvą prezidentui numato Prezidento įstatymas, tačiau nė
vienas iš Lietuvos prezidentų jo neturėjo.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas po posėdžio
penktadienį sakė, jog Lietuva yra „ūgtelėjusi“ ekonomiškai, todėl kelionių
problema spręstina ne nuomojant ar skraidant reisiniais lėktuvais, o
valstybei nuosavybės teise įsigyjant reprezentacinį orlaivį.
„Nuoma yra pinigų negrįžtamas išmetimas, o įsigijimas savo daikto yra
kitas problemos sprendimas. Būtų galima naudoti vadinamąjį lizingą -
išmokėjimą pinigų per, tarkime, 10 metų“, - žurnalistams sakė J.Karosas.
Jo nuomone, nebūtina pirkti visiškai naują lėktuvą.
Pasak J.Karoso, Lietuva orientuojasi į pakankamai trumpo nuotolio -
europines - keliones.
„Mes orientuojamės į europinio masto lėktuvą, tai yra tokį lėktuvą,
kuris galėtų be nusileidimo skristi nuo Lietuvos iki Portugalijos“, -
aiškino komiteto pirmininkas.
Susisiekimo ministerijos sekretorės Liudmilos Zumerienės teigimu,
reprezentacinis orlaivis būtų perkamas atsižvelgus į vidutinį jo greitį,
taip pat atstumą, kurį orlaivis gali skristi be nusileidimo.
Be to, jos nuomone, lėktuvo salonas neturėtų būti įrengtas kaip
paprasto reisinio orlaivio, nes pirmieji valstybės asmenys skrydžių metu
turi rengtis susitikimams ir konferencijoms.
Planuojama, jog orlaivis turėtų talpinti nuo 50 iki 70 žmonių
delegaciją, be nusileidimo skristi apie 4,5 tūkst. km.
Skaičiuojama, kad naujas, reprezentacinius reikalavimus atitinkantis
lėktuvas, kurio skrydžio be nutūpimo trukmė yra 2 500 km, kainuotų apie 52
mln. litų, o galintis skristi 6000 km - iki 116 mln. litų.