Minėjime Vašingtone - ne tik proginės kalbos (nuotraukos)

Heritage Foundation — konservatyviosios minties bastione Vašingtone — praėjusį ketvirtadienį paminėtas Baltijos šalių ir JAV 85 metų jubiliejus. Forume dalyvavo visų trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai ir keletas kitų šių šalių pareigūnų, o pagrindinę kalbą pasakė valstybės sekretorės pavaduotojas Europos reikalams ambasadorius Danielis Friedas.

Po to užsienio reikalų ministrus Valstybės departamente priėmė JAV diplomatijos vadovė Condoleezza Rice.

Nors artėjant renginiui buvo išreikšta abejonių, kad jis greičiausiai turės tik simbolinę reikšmę, susitikime su JAV valstybės sekretore buvo iškeltos rimtos dvišalių ir daugiašalių santykių problemos, pradedant Baltijos šalių dalyvavimu Vizų atsisakymo programoje ir baigiant Rusijos atakų prieš Estiją viešu pasmerkimu.

Itin griežtą kalbą pasakęs D.Friedas kritikavo Rusijos užsienio politikos metodus ir perspėjo Rusiją atsisakyti grasinimų ir problemą spręsti civilizuotais būdais. Pasak JAV valstybės sekretorės pavaduotojo, kartais iškylantys nesusipratimai tarp Rusijos ir Baltijos šalių yra pagrįsti skirtingu istorijos interpretavimu.

D.Friedo įsitikinimu, pasaulis supranta Rusijos jausmus ir vertina jos indėlį nugalint nacizmą. Tačiau, anot jo, „Rusija taip pat turėtų atsižvelgti ir į Baltijos valstybių jausmus“. Aukštas JAV vyriausybės pareigūnas susirinkusiesiems priminė, kad drauge su nacizmo įveikimu Baltijos valstybes užgriuvo nauji vargai - sovietinė okupacija.

D.Friedas griežtai sukritikavo dažnai Rusijos išreiškiamą susirūpinimą, neva Europos Sąjungos ir NATO narėmis tapusios kaimynės „apsupa“ Rusiją, galimai keldamos jai grėsmę. Į tai D.Friedas atsakė retoriniu klausimu: „Ką Rusija turi omenyje sakydama, kad Baltijos šalys ją „apsupo“? Ar tai, kad ji būtų apsupta taikių, pasiturinčių ir demokratiškų šalių nėra Rusijos nacionalinis interesas?“

C.Rice pavaduotojas tvirtino, kad grėsmė kaimynams neateina iš demokratinių valstybių, kokiomis JAV laiko Lietuvą, Latviją ir Estiją. „Grėsmės ateina iš diktatūrų“, — pabrėžė įtakingas JAV diplomatas.

„Nors aš žaviuosi pažanga, kurią padarė Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotosios pajėgos, nemanau, kad greitai pamatysime lietuvių kavaleriją, šuoliuojančią per Smolenską rytų kryptimi“, — šmaikštavo D.Friedas.

Pareigūnas jausmingai kalbėjo apie Baltijos šalių okupaciją ir išsivadavimą iš sovietinės imperijos 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Jis taip pat sakė, kad Amerika prisiima kaltę dėl „laiku neištęsėtų pažadų Europai“. „Mes privalėjome apginti laisvą, bet tuo metu pažeidžiamą Europą“, - apgailestavo D.Friedas.

Kita vertus, diplomatas teigė besididžiuojąs tuo, kad ilgainiui JAV savo pažadus ištęsėjo ir Amerika „tvirtai ir nuosekliai“ laikėsi Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo.

Vėliau atsakydamas į Rusijos televizijos žurnalisto klausimą, ar šiuo metu JAV nemato regreso demokratijos srityje dabartinėje Rusijoje, D.Friedas dar kartą grįžo prie kaltės ir atsakomybės temos.

„Kiekvienos šalies istorijoje yra momentų, kuriais ji negali didžiuotis. JAV tokie momentai buvo nepateisinamas elgesys su indėnais ir užsitęsusi vergija. Tačiau iš tiesų laisva ir demokratiška šalis sugeba pripažinti klaidas ir iš jų pasimokyti“, — kalbėjo JAV valstybės sekretorės pavaduotojas.

D.Friedas pastebėjo, kad Estija, nurodant į Lietuvos kaimynės pasiekimus interneto ir naujausių technologijų srityje, JAV ir kitose angliškai kalbančiose Vakarų šalyse šiuo metu įgavo pravardę „E-stonia“. Tuo tarpu Lietuva ir Latvija nesiliauja stebinti pasaulio savo ekonomikos pasiekimais.

JAV valstybės sekretorės pavaduotojas pasmerkė Rusijos atakas prieš Estijos infrastruktūrą, sakydamas, kad „grasinimams, atakoms ir sankcijoms“ neturėtų būti vietos Rusijos santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pritarė D.Friedo išreikštoms mintims ir paragino JAV ir kitas Vakarų valstybės įstatymiškai įvertinti naujus saugumo iššūkius, kurie atsirado 21-ajame amžiuje. „Internetas tapo puikiu 21 amžiaus mūšio lauku. Bloga mums linkinčioms jėgoms nebereikia tiesiogiai atakuoti mūsų miestų ar uostų. Priešai gali nusitaikyti į interneto infrastruktūrą“, - atkreipė dėmesį U.Paetas.

Estijos užsienio reikalų ministro teigimu, per tris savaites trukusį kiberkarą ir tebesitęsiančią tarptautinio šmeižto ir politinės propagandos kampaniją siekiama destabilizuoti padėtį šalyje ir ją sukompromituoti užsienio partnerių akyse. „Tokia veikla turėtų būti vertinama taip pat rimtai, kaip ir įprastiniai kariniai veiksmai. Turi būti politiškai apibrėžta kiberkaro savoka. Čia mums reikia Amerikos pagalbos ir supratimo“, - baigė savo kalbą U. Paetas.

Iš Rusijos kylančių grėsmių Baltijos šalims temą pratęsė „Joint Baltic American National Committee“ (JBANC) Direktorių tarybos pirmininkas Ramūnas Kondratas, Estijos užsienio reikalų ministrui uždavęs bene didžiausią sujudimą sukėlusį klausimą, kuris susilaukė Estijos diplomatų ir žurnalistų plojimų ir pritarimo šūksnių.

R.Kondrato teigimu šiuo metu tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu mėginamas nutiesti naftotiekis, kurio darbai planuojami į projektą neįtraukiant Baltijos šalių, vis garsiau prilyginamas naujam Molotovo-Ribbentropo paktui. „Tai naujas mėginimas padalinti Europą. Kadangi pagal naujausius planus šis naftotiekis turėtų eiti daug arčiau Estijos teritorinių vandenų nei Suomijos, ar galima tikėtis, jog būtent Estija imsis iniciatyvos sužlugdyti šį projektą“? — klausė R.Kondratas.

U.Paetas diplomatiškai išsisuko nuo tiesaus atsakymo, tačiau pripažino, kad Estija turi nemažai galimybių paveikti naftotiekio statybos eigą. „Didžiausias mūsų rūpestis yra susijęs su galima žala aplinkai, konkrečiai Baltijos jūrai. Mes atidžiai išnagrinėsime kompanijos, atsakingos už naftotiekio statybą, pateiktus prašymus ir stengsimės, kad bet kokia rizika, susijusi tiek su gamtosaugos, tiek su visais kitais klausimais, būtų minimali“, - kalbėjo Estijos diplomatijos vadovas.

Beje, forume Vašingtone Estija dar kartą įrodė, kad „E-stonia“ pravardę ji užsitarnavo pelnytai. Šios šalies televizijos operatorių kamera kėlė kitų šalių žurnalistų susidomėjimą. JAV televizijos NBC operatorius tik skėsčiojo rankomis - jo darbo įrankis buvo kur kas senesnis, o vaizdo perdavimo formatas nė iš tolo neprilygo estų naudojamai kodavimo sistemai.

Jei Estijos užsienio reikalų ministras drąsiai iškėlė Rusijos keliamas grėsmes ir antidemokratines šios šalies užsienio reikalų politikos tendencijas, tai po jo kalbėjęs Latvijos diplomatijos vadovas Artis Pabrikas išsakė griežą nuomonę dėl Baltijos šalių prisijungimo prie Vizų atsisakymo programos. Vėliau A.Pabriko nuomonei sakė visiškai pritariantis ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, savo kalboje taip pat akcentavęs šią problemą.

A.Pabrikas, norėdamas parodyti bevizio režimo su JAV būtinybę, pateikė pavyzdį iš savo patirties. „Prieš atvykdamas čia dalyvauti Baltijos šalių ir JAV 85 metų bendradarbiavimo jubiliejaus renginiuose viešėjau keliose kitose užsienio šalyse, įskaitant Japoniją. Dėl to, kad privalėjau iš anksto pristatyti savo diplomatinį pasą JAV konsulinėms tarnyboms, Azijos šalyse, nors atstovavau savo šaliai kaip Latvijos užsienio reikalų ministras, buvau priverstas lankytis su privataus asmens pasu.

Manau, kad niekas nedrįs teigti, kad Latviją sieja gilesni ir artimesni santykiai su Japonija ar Singapūru. Todėl labai tikiuosi, kad švenčiant ateinantį jubiliejų, ar tai būtų 87, ar 100 metų jubiliejus, prie šios problemos nebereikės grįžti. Latvijos piliečiai, bent jau jos diplomatai ir ministrai, privalo kuo greičiau įgyti teisę keliauti į JAV be vizų“, — griežtai poziciją bevizio režimo klausimu išdėstė A.Pabrikas.

Po C.Rice susitikimo už uždarų durų su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais, kuris užtruko apie 40 minučių, C.Rice trumpai kreipėsi į žiniasklaidos atstovus. Ji tvirtino, kad Amerika džiaugiasi ir didžiuojasi Baltijos šalių pasiekimais, o šių valstybių progresą demokratijos kryptimi rodo tai, kad šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija yra lygiavertės užsienio politikos partnerės.

Beje, savo trumpo kreipimosi pradžioje C.Rice suklydo, teigdama, jog labai džiaugiasi galėdama dalyvauti JAV ir Baltijos šalių 75 metų diplomatinių santykių užmezgimo jubiliejuje. Po akimirkos valstybės sekretorė pasitaisė — iš tiesų Vašingtone buvo minimos 85-osios minėtos progos metinės.

Memorialas - prievartai nenusilenkusiems žmonėms

Pasibaigus susitikimui su C.Rice Lietuvos užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas apsilankė JAV Kongrese, o po to nuvyko prie ką tik pastatyto memorialo komunizmo aukoms atminti ir padėjo gėlių. Ministrą lydėjo ambasadorius Vašingtone Audrius Brūzga, daug prisidėjęs prie to, kad šis reikšmingas renginys sklandžiai įvyktų.

Drauge su P.Vaitiekūnu prie paminklo dar kartą apsilankė ir Nijolė Sadūnaitė bei monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Monsinjoras, antradienį dalyvavęs paminklo atidaryme ir sakęs kalbą, dar kartą priminė susirinkusiems šio įvykio reikšmę ir susijaudinęs sukalbėjo maldą už žuvusius nuo komunistinio režimo rankos.

Vėliau P.Vaitiekūnas davė interviu lrytas.lt. Jo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras dar kartą pakartojo, kad forumas Vašingtone toli gražu nebuvo vien tik simbolinis gestas, pažymintis Baltijos šalių ir JAV santykių istoriją. P.Vaitiekūno teigimu, susitikime su C.Rice „buvo kalbama bevizio režimo, energetinio saugumo ir kitais svarbiais klausmais“.

„Kalbėjomės apie spalio mėnesį Lietuvoje organizuojamą viršūnių susitikimą energetinio saugumo klausimais, apie Lietuvos ambicijas 2010 m. pirmininkauti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO). Šį ir kitus klausimus aptarėme ne tik su valstybės sekretore C.Rice, bet ir su kongresmenu Alcee Hastingsu“, — įspūdžiais iš susitikimų dalijosi ministras. Floridai atstovaujantis demokratas A.Hastingsas yra JAV Kongreso Helsinkio komisijos pirmininkas.

P.Vaitiekūnas teigė palietęs ir JAV Europoje planuojamo priešraketinės gynybos „skydo“ klausimą. „Mes manome, kad tai didina regiono saugumą, taip pat ir Rusijos. Sistema nėra nukreipta prieš Rusiją“, — dar kartą Vašingtone Lietuvos poziciją pakartojo ministras.

Pasak jo, nemažai kalbėta ir Lietuvai opia bevizio režimo tema.

„Amerika - demokratinė šalis, kuri, savaime suprantama, sprendžia ir savo problemas. Jai, ypač po rugsėjo 11-osios atakų, rūpi saugumas, ir tai normalu. Tačiau mes išdėstėme savo argumentus. Pažymėjome, kad esame partneriai ir kad dalinamės saugumo našta. Be to, transatlantinio ryšio stiprinimas prasideda nuo ryšio tarp žmonių“, - lrytas.lt sakė P .Vaitiekūnas.

Ministro įsitikinimu, bevizio režimo klausimo aštrumas yra sumažėjęs. „JAV yra atsivėrusi Lietuvai, galima keliauti, prekiauti, mokytis. Prisijungus prie Šengeno tas klausimas bus dar lengviau sprendžiamas“, — mano Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Bevizio režimo klausimo esmė nebėra neišduodamų vizų statistika. JAV labiau rūpi jos pačios ir mūsų pasų saugumas“, - dėstė jis.

Pasak P. Vaitiekūno, bendraujat su JAV pareigūnais, jautėsi, kad Lietuvos pozicija yra suprasta, o mūsų valstybės ekspertizė ir įdirbtis regione — vertinamas. Paklaustas apie naująjį paminklą, pastatytą Vašingtone komunizmo aukoms atminti, ministras, vos tik jį apžiūrėjęs, liko memorialu patenkintas. Jis nesutiko su jau pasigirdusia kritika, neva monumentas yra pernelyg kuklus, o jam parinkta vieta — per daug toli nuo Baltųjų rūmų (beje, JAV prezidento rezidencija puikiai matosi iš šios judrios sankryžos).

„Man kaip tik patiko, kad paminklas nėra didelis. Jis „žmogiškų išmatavimų“. Toks, koks ir tinka prievartai nenusilenkusiems žmonėms pagerbti. Juk esmė ne dydyje. Argi sėkla, kuri užaugina medį, yra didelė? O juk vėliau iš vieno medžio išauga tūkstančiai tokių pat sėklelių“, — metaforiškai kalbėjo ministras.

Ne pirmą kartą su C.Rice susitikęs P. Vaitiekūnas, paprašytas apibūdinti JAV valstybės sekretorę kaip žmogų ir kaip politikę, apie ją atsiliepė labai šiltai. „Labai žavinga. Kaip politikė, kaip valstybės veikėja ji daro didelį įspūdį“, — kalbėjo daugiau nei pusę valandos su galingiausios pasaulio valstybės diplomatijos vadove bendravęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.