Lrytas.lt videonaujienų rubrikoje žiūrėkite reportažą.
Premjeras jau nekart yra kartojęs, kad suma, kuri yra minima dabar, tikrai per didelė. Vyriausybės vadovas pareiškė, kad pati Kauno savivaldybė turi artimiausiu metu apsispręsti, kokius finansinius įsipareigojimus ji pajėgi prisiimti.
„Kauno savivaldybė privalo apsipręsti, ar jiems reikalinga tokia brangi arena. Aišku, ji bus dar brangesnė, tad kaip vyks derybos, yra jų sprendimas“, - sakė G.Kirkilas.
Premjeras pastebėjo, kad Vyriausybė seka Kauno savivaldybės derybas su Prancūzijos bendrove dėl naujos arenos statybos, tačiau pati negali kištis į jas ir neketina to daryti.
„Derybos su prancūzais turi tęstis, tačiau turi būti paaiškintos, kokios yra galimybės, kad nebūtų nereikalingų interpretacijų“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas po susitikimo su Vyriausybės vadovu pripažino, kad projekto įgyvendinimui bus ieškoma alternatyvių finasavimo būdų.
„Norėjome išsaiškinti realias galimybes, kurias gali suteikti Vyriausybė. Susitikime su finansų minsterijos atstovais mums buvo pareikšta, kad toks objektas gali tikėtis ne daugiau kaip 60 milijonų litų. Tai verčia mus ieškoti ryžtingų sprendimų, nes puikiai suprantame, kad į tokią sumą statybos nesutilps. Kauno savivaldybė numačiusi mokėti ne daugiau kaip 200 milijonų litų koncesinio mokesčio. Savivaldybė negali priimti didesnių įsipareigojimų, todėl šis projektas reikalauja alternatyvių finansavimo šaltinių“, - sakė A.Kupčinskas.
Konkursą Nemuno saloje statyti areną laimėjusi Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International" (BBI) iš pradžių areną siūlė pastatyti už 500 milijonų litų. Vėliau kaina sumažėjo iki 440 milijonų litų, tačiau savivaldybė pareiškė, kad pagal arenai gali skirti tik 200 milijonų litų.