Jeigu Seimas pritartų komiteto siūlymams dėl vadinamojo tryliktojo atlyginimo, kai kurių teismų vadovai galėtų prisidurti po keliolika tūkstančių litų.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka Konstitucinio teismo pirmininkui siektų beveik 15 tūkstančių litų, neatskaičius mokesčių.
Kitiems šio teismo teisėjams būtų mokamos per 13 tūkst. litų vienkartinės išmokos.
Aukščiausiojo teismo pirmininko vienkartinė išmoka būtų daugiau kaip 10 tūkst. litų, skyrių pirmininkų – 9,4 tūkst. litų, kitų šio teismo teisėjų – 8,7 tūkst. litų.
Apeliacinio teismo pirmininkas kartą per metus papildomai gautų 9,4 tūkst. litų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų vadovai galėtų pretenduoti į 9 tūkst. litų, apylinkių teismų pirmininkai – į 8,3 tūkst. litų dydžio vienkartines išmokas.
Užmojai sulaukė ir kritikos
Tačiau teisėjams siūloma mokėti vienkartinė išmoka užkliuvo kai kuriems šio komiteto nariams.
„Vyriausybė jau pritarė naujiems, didesniems, teisėjų atlyginimams, todėl tokių vienkartinių išmokų reikėtų atsisakyti. Tai – atgyvena“, – įsitikinusi šio komiteto narė Nijolė Steiblienė.
Prieš vienkartines išmokas teisėjams yra ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Gintaras Steponavičius: „Man neatrodo pagrįsti siūlymai mokėti papildomas išmokas už darbą, kurį jie privalo dirbti“.
Kita vertus, Seimo vicepirmininkas pripažino, kad žemesnės grandies teisėjų algos yra pernelyg mažos, šią problemą reikia spręsti, bet kitais būdais.
Reikės papildomų milijonų
Vyriausybė tokį būdą jau yra pasiūliusi. Artimiausiu metu Seimas turėtų apsispręsti, ar pritarti didesniems bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginių algų koeficientams.
Siūloma, kad koeficientas, pagal kurį skaičiuojama pareiginė alga, kai kurių teismų teisėjams būtų didesnis kone dvigubai.
Pavyzdžiui, šiuo metu įstatyme numatytas Konstitucinio teismo vadovo pareiginės algos koeficientas yra 17. Pritarus Vyriausybės pasiūlymui, jis būtų padidintas iki 32,3. Taip pat siūloma didinti ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientą.
Projektą rengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Povilas Vytautas Žiūkas tvirtino, kad naujoms teisėjų apmokėjimo sąlygoms įgyvendinti papildomai reikėtų apie 1 mln. litų per mėnesį.
Siekiama sumažinti atotrūkį
Tačiau viceministras tikino, kad projekte numatyti nauji teisėjų pareiginių algų koeficientai faktiškai atitinka šiuo metu jiems mokamą atlyginimą.
Mat po Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad teisėjų algos negali būti mažinamos, jų uždarbis yra gerokai didesnis, nei yra numatyta Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Patvirtinti nauji koeficientai esą tik priartėtų prie realios situacijos.
P.V.Žiūkas tvirtino, kad naująja darbo apmokėjimo tvarka iš esmės siekiama sumažinti atotrūkį tarp apygardų ir apylinkių teismų teisėjų algų. Jei Seimas pritartų siūlomam projektui, apylinkės teismo teisėjo alga nuo 3,7 tūkstančio litų padidėtų iki 6,3 tūkst. litų (neatskaičius mokesčių).
Nuo kitų metų šių teismų teisėjams vidutiniškai algos gali padidėti dar 150 litų.
Mat Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė, kad valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų algos bazinis dydis būtų 460 litų. Šiuo metu jis siekia 442 litus.
Nėra suinteresuotumo dirbti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas aiškino, kad pasiūlymas numatyti galimybę teisėjams mokėti vienkartines išmokas atsirado siekiant suvienodinti jų ir valstybės tarnautojų, kuriems įstatymu yra numatytos tokios išmokos, sąlygas.
J.Sabatauskas taip pat tvirtino, kad pritarus Vyriausybės siūlymui keisti pareiginės algos koeficientus algų padidėjimą pajustų tik apylinkių teismų teisėjai, kurie šiuo metu gauna tik šiek tiek didesnį nei vidutinis atlyginimą.
„Atsižvelgiant į jų darbo krūvį, tokių teisėjų atlyginimai dabar yra per maži. Dėl to niekas nenori eiti į šiuos teismus dirbti. Reikia skatinti, kad teisėjas būtų suinteresuotas likti apylinkės teisme“, – kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas.