Prie Skandinavijos krantų pagaunama gėlavandenių upėtakių – normaliomis sąlygomis tai būtų neįmanoma.
Švedų mokslininkai nustatė, jog Baltijos jūros srovės šiuo metu ne tik šyla, keičia kryptį, bet ir silpnėja, dėl to jos nebegali maišyti vandens gilesnėse vietose, kur koncentruojasi druska.
Baltijoje vykstančias permainas jau pajuto ir Lietuvos žmonės. Paplūdimiuose audros vis dažniau nuplauna smėlį, mažėja sugaunamų žuvų, vandenyje atsiranda šiose platumose dar nematytų gyvybės rūšių.
„Lietuvos rytas“ apie šiuos reiškinius kalbėjosi su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Rimu Petru Žaromskiu.
* * *
- Užsienio mokslininkai kalba apie ryškias permainas Baltijoje? Ar jos pastebėtos ir mūsų pakrantėse?
- Kuršių marių šiaurinėje dalyje susidarė populiacija karšių, kurie šiek tiek skiriasi nuo gyvenančių pietinėje dalyje. Į marias vis dažniau įsilieja druskingas jūros vanduo.
O gėlam vandeniui plūstant į Baltiją karšiai išplaukia į jūrą.
Aš nesu žuvų specialistas. Galiu tik neabejodamas pasakyti, kad plėšriųjų žuvų, ypač menkių, jūroje mažėja. Menkių sumažėjo tiek, kad jau svarstoma, ar neuždrausti jas žvejoti bent keletą metų.
- Kuo pavojinga, kad Baltijos vanduo darosi gėlas?
- Į jūrą įteka per 400 upių, todėl paviršiniame jos sluoksnyje mažiau druskos. Baltija keičiasi ir dėl to, kad iš Šiaurės jūros vis mažiau įteka druskingo vandens.
Mūsų jūros sąsiauriai labai seklūs. Per Zundo sąsiaurį, kurio slenkstis – tik apie 18 metrų, Baltijos vandenys veržiasi į Šiaurės jūrą, kurios lygis žemesnis.
Didesnio tankio terpė – druskingas vanduo – veržiasi į mažesnio tankio terpę – gėlesnius vandenis, todėl priedugnine sąsiaurio dalimi nepučiant vėjui druskingas vanduo teka į Baltiją.
Per Danijos sąsiaurius tarp salų tykos sąlygomis susiklosto dvisluoksnė cirkuliacija, bet druskingo ir deguonies prisotinto vandens dalis yra maža, ji beveik neatnaujina priedugninių Baltijos vandenų. Dėl to juose kaupiasi sieros vandenilis ir susidaro povandeninės negyvenamos dykumos.
Kai žiemą jūra atšąla, viršutinis vandenų sluoksnis tampa šaltesnis ir tankesnis – jis grimzta.
Bet vandens šiame sluoksnyje nėra tiek daug, kad jis nusileistų iki dugno ir vyktų vertikali vandenų sąmaiša. Priedugniniai vandenys neatnaujinami.
Visa Baltijos jūra – slenkstėta. Jeigu prasiveržia nedaug druskingo vandens, jis pripildo tik artimiausią – Arkonos duburį.
Giliausia centrinė jūros dalis, plytinti aplink Gotlando salą, dažniausiai nepapildoma.
Lietuvos pakrantę siekia Gotlando duburys, prie mūsų šlaito irgi susidarė bentosinė pusdykumė.
- Iš kur gelmėse atsiranda gyvybei pavojingo sieros vandenilio?
- Jis nesikauptų, jei jūros vandenyse nebūtų organinių medžiagų. Pirmiausia tai – žmonių išpilti teršalai. Organinės medžiagos pamažu grimzta, bakterijos jas skaido vartodamos deguonį, kartu išskiriamas sieros vandenilis.
Ši medžiaga pavojinga gyvybei, todėl 70-80 metrų gylyje susidaro negyvenamos pusdykumės. Jau XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais jūroje aptikta sieros vandenilio zonų, bet jos tai išnykdavo, tai vėl atsirasdavo giliausiuose duburiuose. Dabar jos nebeišnyksta.
Šiai problemai spręsti žmonės neturi priemonių, galinčių skatinti vertikalią cirkuliaciją – galime tiktai mažinti organinių medžiagų kiekį vandenyje.
Pilame į plautuvę bet ką, nesusimąstydami, kad vandens ciklas anksčiau ar vėliau pasiekia jūrą.
- Kokį poveikį jūros gyventojams daro tai, kad vandenyje mažėja druskų?
- Keičiasi ekosistemos. Pas mus įsikuria naujos gyvūnų rūšys.
Daugelis jų atkeliauja iš kitų jūrų kartu su balastiniais laivų vandenimis. Pavyzdžiui, iš Persijos įlankos atplaukiantys tanklaiviai išleidžia čia balastinius vandenis, kuriuose yra įvairių organizmų.
Vienos žuvys, patekusios į svetimą terpę, žūva, o kitos suranda maisto ir nesutinka priešų, pradeda greitai daugintis. Marių žvejai dejuoja, kad atsirado dumblių, kurių anksčiau nebuvo.
Visa tai yra labai negerai.
Į Pietų Baltiją – Vokietijos, Danijos uostus – ėmė veržtis laivagraužys – toks medieną ėdantis organizmas.
Viduržemio jūroje archeologai randa bronzos, marmuro, amforų, bet nekalbama apie laivų, kuriuose jie nuskendo, griaučius. O Baltijoje mediena išsilaiko šimtmečius ir net tūkstantmečius.
Niekas negali pasakyti, kodėl šis mediena mintantis vabalas čia ėmė plisti. Visi Baltijos uostų, taip pat Klaipėdos, įtvarai – mediniai. Įtvarus pakeisti betoniniais reikėtų milžiniškų investicijų.
Niekas nežino, ar laivagraužys pasieks mūsų šalies krantus. Liko 300-400 kilometrų.
- Ar šiemet jau vežta smėlio į Palangos paplūdimius?
- Dar ne, bet jo bus vežama ir iš Klaipėdos uosto, ir iš jūros dugno palei Kuršių neriją.
- Vienu metu abejota, ar smėlio sėmimas iš tos vietos nepakenks Kuršių nerijai.
- Žmonės pamanė, kad bus imamas smėlis iš Kuršių nerijos paplūdimių ar iš kranto povandeninio šlaito. Jis bus kasamas iš darinių, esančių maždaug 7-9 kilometrai nuo kranto. Su kranto zona jie niekaip nesusiję, Kuršių nerijai tai tikrai nepakenks.
Kuršių nerijoje yra susikaupę dešimtys milijonų kubinių metrų smėlio, o šįmet norima atvežti 120 tūkst. Tai – smulkmena, bet kopagūbrį per audras apsaugotų.
- Pernai Palangoje supiltas smėlis per žiemos audras buvo nuplautas.
- Kalbėta, kad išmetėme pinigus į vandenį. Bet tose vietose, kur jūra atsiėmė smėlį, kopagūbris nebuvo nuplautas. Buvo supilta tik 60 tūkst. kubinių metrų smėlio. Kad ir kur pilta, paplūdimys buvo šluojamas, kaip ir anksčiau.
Iš viso, manoma, prie Palangos reikia supilti 300 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Laikai, kai paplūdimiai savaime buvo ir galėjome jais džiaugtis, jau praėjo. Pasaulyje beveik neliko krantų, kurių natūrali raida patenkintų žmonių poreikius.
Pokyčiai prasidėjo seniai. Kaliningrado srityje krantus inžinerinėmis priemonėmis pradėta tvirtinti dar XV amžiuje.
Plaunamu pajūriu, per Kuršių neriją, driekėsi kryžiuočių kelias, kuris buvo tvirtinamas rąstais ir šakomis. XX amžiaus pradžioje pastatytos bunos.
Kol buvo plaunamas Sembos pusiasalis, esantis Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, mūsų krantams problemų nekilo. Gausius smėlio srautus iš ten bangos pernešdavo šiauriau, dėl to mūsų paplūdimių būklė buvo gera.
Plaunant kranto smėlį, greta po vandeniu susidaro grindinys, neleidžiantis toliau plauti kranto. Kaliningrado priekrantė nebepasiduoda plovimui, tad iš ten smėlio atnešama vis mažiau.
Be to, šiltėjant klimatui per pastaruosius 30 metų jūros lygis pakilo apie 15 centimetrų. Per audrą prie kranto susidaro patvanka.
Siaučiant „Ervinui“ Palangoje vandens lygis pakilo 164 centimetrus, paplūdimiai tapo kranto povandeninio šlaito dalimi. Priartėjusi banga ardė kopagūbrį.
Trečioji Palangos paplūdimių nykimo priežastis – Klaipėdos uostas. Kol įplaukos kanalo gylis buvo apie 10 metrų, apie 1970-uosius, pro Klaipėdą per metus jūra į šiaurę pernešdavo 500 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Dabar – apie 150 tūkst. kubinių metrų, nes pailginome uosto molus, o kanalas išteka į gylį, kuriame bangų energija jau silpna.
Kuršių nerija liko tarsi atskira celė. Nešmenys Klaipėdos uosto apeiti beveik negali, pučiant skirtingam vėjui jie juda Nidos, Sembos pusiasalio ar Klaipėdos uosto link.
- Ar apsimoka statyti betoninius įtvarus?
- Olandai, danai, lenkai teigia, kad tokių statinių remontas jau po penkerių metų kainuoja brangiau negu kasmet vežti smėlį.
Noriu atkreipti dėmesį į Šventosios problemą. Dabar plačiausi mūsų paplūdimiai – ruože tarp Ošupio ir Šventosios.
Ten yra uosto molas, kuris iki pernai trumpėdavo maždaug 12,5 metro per metus. Šiemet per audringą žiemą jis patrumpėjo daugiau kaip 20 metrų.
Jeigu jūra molą pralauš anksčiau, nei prasidės Šventosios uosto molo statyba, pakrantę ištiks Palangos paplūdimių lemtis.
Nežinau, iš kur gautume pinigų tokiam ilgam kranto ruožui atkurti. Jį prarastume negrįžtamai.
- O kuo gresia dujotiekio tiesimas Baltijos dugnu?
- Sprogmenis su nervus paralyžiuojančiomis dujomis rinko narai, bet niekas nežino tikslaus jų arealo. Manau, dujotiekis bus tiesiamas jo pakraščiu.
Nors geofizinė aparatūra padeda aptikti kiekvieną metalinį daiktą, iškeliant sprogmenis galima tikėtis incidentų. Nesiryžčiau spėti, kokios žalos gali padaryti net vienas sprogmuo.
- Kodėl savaitę gaišta žuvys Kuršių mariose?
- Jeigu nusipirkę karpį įdėsite į šiltą vandenį, užtrokš. Vandens telkiniai didžiąją dalį deguonies gauna iš atmosferos.
Kuo vanduo šaltesnis, tuo daugiau pasisavina deguonies. Šildamas vanduo atiduoda deguonį atmosferai.
Jei žuvys dūsta visose mariose, vietinio teršalų išmetimo poveikis sunkiai tikėtinas.