Ar tai tikrai tik lenkų pretenzijos ir užgaidos? Iš pirmo žvilgsnio gali taip pasirodyti. Juk tik Čekija parėmė Lenkijos poziciją, be to, tik sąlyginai. Kitos šalys remia Vokietijos poziciją.
Kitos šalys jau pavargo nuo politinių „šokių“ apie ES Konstituciją ir nori kuo greičiau išspręsti ES funkcionavimo problemas bei priimti susitarimą, kuris bent iš dalies apibrėžtų ES funkcionavimą, net jeigu šitame susitarime būtų nepalankių jiems nuostatų. Lenkija laikosi pozicijos, kad nauja Konstitucijos sutartis negali teikti pirmenybę vienoms šalims ir mažinti kitų vaidmenį.
„Kai vokiečiai siūlo dvigubos daugumos balsavimą, tada tokį pasiūlymą visi vadina kompromisu. O kai lenkai siūlo padiskutuoti apie kitą balsavimo sistemą, jie jau tampa avantiūristai“, – taip apie lenkų ir vokiečių kivirčą dėl balsavimo ES neseniai piktai pareiškė vienas dienraščio „Rzeczpospolita“ publicistas.
Visa tai dėl to, kad ES pirmininkaujanti Vokietija net nenori girdėti apie kažkokią diskusiją dėl balsavimo. Ji siekia kuo greičiau paruošti naują Tarpvyriausybinę konferenciją ir per dvejus metus parengti atnaujintą konstituciją, kurioje išliktų esminiai žlugusios ES Konstitucijos principai apie institucijas bei jų kompetencijas.
Birželio 21–22 dienomis įvyks ES šalių vadovų susitikimas, kurio metu susirinkę vadovai turi patvirtinti Tarpvyriausybinės konferencijos, parengsiančios naują Konstitucijos sutartį, darbo reglamentą. Pagal tą reglamentą diplomatai spręs, ką perimti iš atmestos Europos Konstitucijos, taip, kad ES galėtų veikti efektyviau.
Vokiečiai bijo, jog kilus diskusijai dėl balsavimo ES Taryboje, ji truks ilgiau kaip dvejus metus. Vokiečiams tai nepatinka. Naujos konstitucijos jie nori kuo greičiau. Be to, yra dar vienas dalykas. Lenkų pasiūlymas mažina Vokietijos galią ES viduje.
Naujos sutarties projekto tekstas nustato, kad ES Taryboje sprendimai bus priimami vadinamąja dviguba dauguma. Pagal šią metodiką sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 55 proc. ES šalių (mažiausia 15 šalių), kurios atstovauja ne mažiau kaip 65 proc. visų gyventojų.
Lenkija siūlo balsus skaičiuoti pagal gyventojų skaičių kvadratinę šaknį. Kuo skiriasi šios metodikos?
Dvigubos daugumos sistemoje laimi didžiausios ir mažiausios šalys. Didžiausios dėl savo gyventojų potencialo, mažos dėl savo skaičiaus – viena šalis – vienas balsas. Toje situacijoje Vokietija dėl savo gyventojų potencialo turės net 17 proc. visų balsų, o Prancūzija ar Didžioji Britanija po daugmaž 12,5 proc., Lenkija apie 8 procentus.
Iš kitos pusės, mažos šalys, tokios kaip Lietuva ar Latvija, nors turės mažiau kaip po procentą balsų dėl savo gyventojų skaičiaus, vis dėl to papildomai turės po vieną balsą, kuris bus lygiavertis kitų šalių balsams, nepriklausomai nuo jų skaičiaus. Įvertinant, kad už sprendimo priėmimą turi balsuoti mažiausiai 15 šalių, mažos šalys įgyja tam tikrą įtaką.
Dėl tokios balsavimo sistemos labiausiai pralaimi vidutinės šalys, tokios kaip Lenkija, Ispanija ar Olandija, kurios turėtų po daugmaž po 8 proc. balsų. Joms daug sunkiau bus sukurti koaliciją, kuri prakištų naudingą sprendimą, nors ir sulauktų, pvz., 14 šalių pritarimo, bet joms gali pritrūkti balsų dėl gyventojų potencialo. Lenkija pabrėžia, kad pagal tokią sistemą Europoje dominuotų 4 didžiausios valstybės, o ypač Vokietija. Kitiems europiečiams liktų tik jų pritarėjų vaidmuo.
Dėl to lenkai siūlo kvadratinės šaknies sistemą, beje, sugalvotą ne lenko, o anglo, kuri „išlygina“ balsų skaičiaus išdėstymą, nes balsų skaičius priklauso vien tik nuo gyventojų potencialo.
Pagal šią metodiką Vokietija prarastų 7 proc. balsų ir turėtų apie 9,5 proc. visų balsų ES Taryboje. Po kelis procentus prarastų ir kitos didžiausios valstybės. Lenkija ar Ispanija praktiškai nei prarastų, nei ką nors laimėtų.
„Atimti“ iš didelių valstybių balsai pereitų į mažų šalių rankas. Pvz., Lietuva vietoje procento pagal „vokišką“ sistemą gautų 2 proc. visų balsų, pagal „lenkišką“ sistemą. Ir nors Lenkija negautų papildomų balsų, ji sustiprintų savo poziciją „susilpnintos“ Vokietijos atžvilgiu – vietoje balsų santykio 1:2 atsirastų santykis 3:5. Savaime aišku, dėl to Vokietija prarastų dalį savo įtakos.
Vokiečiai mano, kad jų šalis, ekonomiškai stipriausia ir stiprėjanti politiškai, turėtų reformuotoje ES įgyti stiprausią poziciją. Dvigubos daugumos sistemoje labai sunku būtų priimti sprendimus be Vokietijos palaimimo. Broliai Kaczynskiai neslepia, kad bijo Vokietijos dominavimo ES ir niekada neleis susiformuoti tokiai sistemai, kur dominuojančią poziciją turės Vokietija. Taigi, lenkai nori apkirpti vokiečiams sparnus.
“Negali būti taip, kad vieno ES piliečio balsas būtų du kartus vertingesnis už kito”, – taip aiškino savo principus dėl balsavimo premjeras Jaroslavas Kaczynskis Bratislavoje per Vyšegrado grupės susitikimą.
Vokiečiai pyksta dėl Varšuvos bandymų įkišti lazdą į jų ratus ir kaip niekada anksčiau visu frontu puola Lenkiją bei jos lyderius dvynius Kaczynskius. Vienas iš įtakingiausių Vokietijos laikraščių „Der Spiegel“ atvirai aiškina, kad viskas vyksta tik dėl to, kad broliai Kaczynskiai nekenčia vokiečių ir mato juose tik priešus, o Kaczynskių idėjos esančios grėsmingos Europos ateičiai bei vientisumui.
Kitas laikraštis – „Franffurter Allgemeine“ pyksta, kad Kaczynskiai daro viską, kad „Berlynas netaptų per stiprus Europoje“. „Suddeutsche Zeitung“ atvirai grasino ir rašė, kad jeigu dabar nepavyks apibrėžti Tarpvyriausybinės konferencijos darbų reglamento, tai lenkai „turėtų už tai sumokėti“. Ir atrodo, kad tai realūs grasinimai. Vokietijos politikai jau atvirai grasina, kad lenkai praras daug finansinės ES paramos, kai 2008 m. bus peržiūrėtas ES biudžetas. Jie žino, ką sako. Juk jie didžiausi biudžeto mokėtojai.
Lenkija ir Vokietija tvirtai laikosi savo pozicijų. Ir niekas Europoje neturi abejonių, kad tai yra tų dviejų šalių požiūrių į ES funkcionavimą susidūrimas. Kol kas Lenkiją palaiko tik Čekija. Atrodo, kad čekai, kaip ir lenkai bijo vokiečių dominavimo Europoje. Nors Lenkijos diplomatai tvirtina, kad jų poziciją tyliai remia ir kitos šalys, mažiausiai dar aštuonios.
Kaip lenkų ir vokiečių kivirčas pasibaigs, kol kas nežinoma. Lenkijos laikraščiai rašo, kad vokiečiai paruošė kompromisinį variantą – iki 2014 m. galios Nicos sistema, kur Lenkija turi daugiau balsų, kaip siūlomuose variantuose, o po to automatiškai pradės veikti „vokiška“ sistema.
Kad ir kaip būtų, Lenkija iš tikrųjų rizikuoja daug prarasti. Vis dėl to broliai Kaczynskiai neskaičiuoja nuostolių. Jiems svarbus yra principas ir jie yra užsispyrę taip, kad gali visiškai užblokuoti ES šalių vadovų susitikimą. Čia, be abejo, būtų blogiausia išeitis.
Vis dėl to turėtume pripažinti, kad kiekviena šalis turi teisę ginti savo nacionalinius interesus. Lenkijos ir Vokietijos interesas toks pat – iškovoti kuo didžiausią įtaką ES. Dėl to abi šalys nori išnaudoti visas savo galimybes.