Be to, trečiadienį „darbiečiai“ Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui
pristatė interpeliacijų tekstus keturiems ministrams - švietimo ir mokslo
ministrei Romai Žakaitienei, krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui,
socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei ir aplinkos
ministrui Arūnui Kundrotui.
Mintėti ministrai, dirbę socialdemokrato A.Brazausko Vyriausybėje,
priklauso ir kito socialdemokrato - Gedimino Kirkilo vadovaujamam ministrų
kabinetui.
Po interpeliacijomis pasirašė 30 parlamentarų iš opozicinės
„darbiečių“ bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijų.
Pasak parlamentarų, Konstitucinio Teismo paskelbtas nutarimas, kad
„Alitos“ pardavimas prieštaravo Konstitucijai, leidžia konstatuoti, jog ir
minėtųjų ministrų sprendimai prieštarauja Konstitucijai, todėl jie privalo
palikti postus.
Paprašytas įvertinti keturiems ministrams „darbiečių“ ir libdemų
inicijuotą interpeliaciją, Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas ragino
palaukti kitų parlamentarų reakcijos.
„Be jokios abejonės trukdžiai bus, jei ministrai keturi bus
atstatydinti iš Vyriausybės, bet interpeliaciją priklausys nuo Seimo narių
ir iš kitų frakcijų, todėl reikia sulaukti jų reakcijos“, -žurnalistams
trečiadienį sakė V.Muntianas.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti
priimtų sprendimų motyvus, gali pateikti ne mažiau kaip penktadalis - 29 iš
141 - parlamentarų.
Gavęs interpeliaciją ministras per dvi savaites turi perduoti Seimui
raštišką atsakymą, kurį Seimas sesijos metu turi apsvarstyti posėdyje ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Baigus svarstyti interpeliaciją, sudaroma redakcinė grupė, turinti
parengti nutarimo dėl interpeliacijos projektą. Jei projekte ministro
atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir jam pareiškiamas nepasitikėjimas,
toks nutarimas gali būti priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų
Seimo narių balsų dauguma. Jei nutarimas priimamas, ministras, kuriam
pareiškiamas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Kai kurie politikos apžvalgininkai teigia, jog „darbiečius“ žengti
tokį žingsnį paskatino antradienį premjero G.Kirkilo viešai išsakyta
pozicija, jog Darbo partija yra „žlungantis projektas“.
Gegužę Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Alita“, kurią
privatizuoti nesėkmingai pretendavo Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca, gerokai mažesnę kainą pasiūliusiai bendrovės vadovų
komandai valstybės buvo parduota pažeidžiant Konstituciją.
„Alitos“ privatizavimo 2003-2004 metais procesą tyrusi Seimo laikinoji
komisija nustatė, kad privatizuojant bendrovę valstybei buvo padaryta beveik
35,905 mln. litų žalos, nors Vyriausybė turėjo informacijos, kad įmonė
privatizuojama pažeidžiant įstatymus.