Būtent šiandien radijo antenos links ir nuo naujausio jos kūrinio „Renkuosi žemę“ siautulio.
Atlikėja, atsigavusi po anginos operacijos, vėl visa gerkle šaukia pašėlusios dainos žodžius: „Gyventi verta!“
Dviguba proga švęsti
Prieš dvejus metus, tarsi pati save skatindama „Nebijok“, Jurga pakilo į lietuviškos muzikos sceną ir kol kas sėkmingai braido po ją, kaip po „Aukso pievą“. Prašome ir MES išsamesnės Jurgos „Instrukcijos“, kaip jai pavyko, pasiekti savo svajonę: „Niekada nesiekiau to, ką dabar darau. Tiesiog taip išėjo, kad man reikėjo rinktis, todėl ir pasirinkau. Muzika atima du trečdalius jėgų. Kol nebuvau su ja susidūrusi, sunku buvo tuo ir patikėti“.
Jau imame abejoti, ar tik atlikėja nesigaili pasirinkusi tokį kelią, tačiau Jurga skuba nuraminti: „Stengiuosi nesigailėti nieko, ką padariau. Taip pat ir graužtis dėl to, ko nepadariau, man atrodo labai neprotinga“.
Per dvejus metus Jurga išleido du albumus, kelis kartus pakeitė šukuoseną ir, svarbiausia, įgavo drąsos bei pasitikėjimo dainuoti: „Jubiliejai man niekada nebuvo svarbūs, bet labai smagu, kad mane priima tokią, kokia esu. Labai džiaugiuosi, kad buvo daina „Nebijok“, o šią vasarą karaliauja netikėtas dūkimas.
Daina „Renkuosi žemę“ yra pati smagiausia iš tų, kurios skamba per koncertus. Labai džiugu ją pristatyti žmonėms, nes tai kūrinys apie būseną, kai apima toks smagus siutas, kad nebesvarbu, ką rėkti, svarbu rėkti garsiai“.
Atsigavo po operacijos
Ne veltui Jurgai norisi rėkti. Gydytojų skalpeliams pavyko įveikti kurį laiką ją kankinusią anginą ir dabar ji vėl gali traukti dainas iš širdies.
„Tikiuosi, kad po viso šito bus tik geriau. Niekada kitaip ir netikiu, tik kad bus geriau“, - šypsosi Jurga.
Jos kalendorius jau pažymėtas koncertų datomis, o liepos viduryje planuoja vykti į Švedijoje vyksiantį Baltijos dainos festivalį.
„Balsas dabar yra paaukštėjęs, bet aš visaip mankštinuosi ir labai džiaugiuosi, kad viskas liko taip, kaip ir buvo. Nors žmonės sako, kad po tokios operacijos balsas šiek tiek keičiasi, bet aš nebijau naujienų.
Man atrodo, kad buvau susitaikiusi su tuo, jeigu jis džergžtų. Vis tiek būčiau dainavusi. Nemačiau problemos. Tik smagiau. Bet niekas nesikeičia, todėl dirbsiu toliau“, - patikina ji.
Gerbėjai neišsilakstė
Ne paslaptis, kad viena po kitos už-griuvusios ligos sujaukė Jurgos koncertų planus, tačiau ne veltui sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Ne vienas scenos atlikėjas galėtų pavydėti tokios ištikimų gerbėjų armijos, kokią turi Jurga. Net po to, kai Panevėžyje buvo antrą kartą atšauktas jos koncertas, įsigiję bilietus žmonės ne-skubėjo rašyti skundų ir grūmoti kumščiais. Atvirkščiai - saugo bilietus ir kantriai laukia trečiojo koncerto.
„Mano vienintelis reikalavimas, kuris taikomas tiek publikai, tiek man pačiai, - nuoširdumas. Jeigu yra pikta - galiu rėkti, jeigu kas nors serga - suprasti.
Taip pat ir žmonės nepyksta, nes su-pranta, kad koncertai neįvyko ne dėl to, kad nenorėjau. Man atrodo, kad tarp žmonių, kurie ateina į koncertus, ir manęs yra kažkas bendra, kažkas aukščiau negu visi buitiniai rūpesčiai“.
Jurga tikina nuolat jaučianti gerbėjų supratimą ir palaikymą: „Aš tuo labai džiaugiuosi, nes žmonės labai retai būna pakantūs, kai patenka į nesmagią situaciją“.
Klauso širdies balso
Debiutinį Jurgos albumą „Aukso pieva“ ir neseniai pasirodžiusią „Instrukciją“ skiria pusantrų metų. Iki skausmo nugroję mėgstamiausias dainas jau vėl tikimės naujo, tačiau atlikėja neskuba.
„Man atrodo, kad albumo išleidimas yra labai rimtas dalykas, kuriam reikia subręsti. Apie trečiąjį kol kas nenorėčiau kalbėti. Yra minčių, gal net labai didelių. Gali būti, kad albumas bus po kelerių metų, gali būti, kad visai netrukus. Viskas priklausys nuo to, ar man patiks tai, ką girdėsiu“, - sako Jurga.
Ji nori, kad albumo leidimas teiktų malonumą, todėl kūrinius tobulina tol, kol nebeturi prie ko prikibti. „Aš nelabai mėgstu daryti išimčių. Jau du kartus elgiausi taip, kaip širdis sakė. Tai ir trečiajam albumui kelsiu lygiai tokią pačią sąlygą“.
Operos solisto pamokos
Sekantys Jurgos augimą scenoje pastebėjo, kad atlikėja patobulino ne tik vokalo įgūdžius, bet ir scenos judesius.
„Anksčiau labiau stengiausi dainuoti, o dabar taip sutapo, kad mano balsas prijaukintas, todėl smagu, kad galiu ir judėti. Aš nieko nedarau specialiai. Lygiai taip pat ir žmonės, kurie mus aprengė, atsirado netikėtai. Dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė pasirūpino drabužiais, kurie padeda išreikšti nuotaiką ir emocijas“, - džiaugiasi atlikėja.
Pasitikėjimo savo balsu ir laisvumo scenoje Jurgai padėjo įgyti ir legendinis operos solistas Zenonas Knyžnikovas.
„Iš tiesų jo pamokos man buvo labai svarbus gyvenimo etapas, nes gavau ne tik vokalo pagrindus, bet ir psichologinę mokyklą. Dainuojant svarbiausia išmokti nugalėti save.
Labai džiaugiuosi, kad dabar jaučiu, kaip veikia mano balso aparatas. Bet tobulumui ribų nėra. Dar nesu patenkinta ir manau, kad niekada tokia nebūsiu“, - nusišypso, o MES skubame vertinti naują jos kūrinį.
Pasigarsiname radiją, sviedžiame nuo kojų batus ir pasiduodame dūkimo manijai.
„Šis kūrinys - labai pasiutęs. Iš jo nieko daugiau nereikia reikalauti - tik nuoširdžios reakcijos kartu dūkstant. Vasara yra toks laikas, kai žmonės nori smagumo. Čia mano duoklė jiems“.