Nauji namai dygsta žvakių šviesoje

Pietvakariniame Panevėžio pakraštyje, šalia J.Tilvyčio gatvės ir „Klevo“ sodininkų bendrijos, dygstančio privačių namų kvartalo gyventojai jaučiasi lyg būtų ištremti į ypatingą rezervatą.

Jie jau treti metai tarsi baudžiavos laikų kaimo varguoliai gyvena be elektros.

Žmonės į privačias valdas negali įsivesti elektros tol, kol miesto valdžia nepasirūpino miestui priklausančių gatvių planavimu.

Privačių namų statytojai nuo pat sklypų įsigijimo dienos mina takus nuo ainošiaus pas kaipošių su ta pačia maldele: duokite šviesos. Tačiau valdininkai kurti jų prašymams.

Miesto valdžia iš naujų namų savininkų akivaizdžiai šaiposi: siūlo gėrėtis pempių giesmėmis artimiausioje pievoje, nes ėmus tiesti gatves, vesti elektrą ir rausti aplinkinius žaliuosius plotus, paukšteliai tikriausiai paliks šią vietovę.

Rytų skirstomųjų tinklų bendrovė, kuriai naujakuriai jau prieš trejus metus sumokėjo pinigus už elektros įvedimą, mielai pradėtų vykdyti užsakytus darbus, jei turėtų visus reikalingus dokumentus.

Pasak elektros specialistų, reikia, kad žemės savininkai arba miesto savivaldybė, priklausomai, kaip jie susitars dėl šių darbų pasiskirstymo, parengtų inžinerinių tinklų statybos projektą.

Projektą būtų galima rengti tuomet, kai būtų išlygintas šiose žemėse esantis gruntų aukščių skirtumas ir parengtas gatvių projektas. Šiais darbais privalėtų pasirūpinti miesto savivaldybė.

„Mes negalime kabelių tiesti smarkiai skirtinguose aukščiuose: vieni atsidurtų labai giliai, kiti liktų paviršiuje. Jau buvo ir konkursas rangovams paskelbtas, tačiau kol savivaldybė nesutvarko horizontaliųjų gatvių planų, negalime pradėti darbų“, - aiškina elektrikai.

Regis, labai aišku, kas ką privalėtų daryti. Tačiau naujų privačių namų savininkai metai iš metų varsto įvairių kabinetų duris ir nuolat iš jų išeina lyg musę kandę, tik dar kartą pamaitinti gausiais valdininkų pažadais.

„Kai dėl savo problemos nuėjome pas merą, jis pažadėjo tuojau pat šį reikalą sutvarkyti, sakė nematantis jokių kliūčių mūsų poreikiams įgyvendinti.

Šokinėjau iš džiaugsmo ir žadėjau visą savaitę rankos, kurią meras spaudė, neplauti.

Tačiau džiaugsmas greit išblėso, mero žodžiai pasirodė esantys tik tušti pažadai. Prasidėjo raštų siuntinėjimas ir galiausiai - pasiteisinimai, kad miesto biudžete nėra pinigų“, - miesto valdžios neveiklumu piktinosi viena iš naujojo mikrorajono gyventojų Jolanta Ramanauskienė.

Moteris pasakojo, kad antrojo vizito metu meras Vitas Matuzas sukvietė savivaldybės Ūkio skyriaus, „Panevėžio gatvių“ ir kitų institucijų atsakingus darbuotojus, kurie neva privalėjo greitai išspręsti problemą.

Tačiau viskas baigėsi kaip visada: pažadai sau, realybė sau.

„Atvažiavo kažkokios komisijos, pasisukinėjo aplinkui ir vėl viskas nurimo“, - pasakojo Viensėdžių ir Pavešėčių gatvių naujakuriai.

Iš dviejų šonų naująjį kvartalą supa daugiabučiai, kitoje J.Tilvyčio gatvės pusėje driekiasi toks pat naujas privačių namų rajonas, prie pat kelio įsikūrusi degalinė, ketvirtoje pašonėje plyti sodininkų bendrijų valdos. Visa tai yra elektrifikuota.

Prieš pat sodus iš J.Tilvyčio gatvės sukame į dulkėtą, duobėmis išmaltą būsimą miesto gatvę. Ji jau turi ir pavadinimą - Nausėdžių.

Abipus dygsta nauji nedideli namukai. Keistas garsas, sklindantis iš kelių statybviečių - generatorių keliamas triukšmas.

Naujakuriai, nors ir įniršę ant elektrą įsivesti jiems trukdančių valdininkų, dar nėra praradę humoro jausmo.

„Čia tarsi koks realybės šou, kuriame reikia parodyti, kaip išgyventi necivilizuotomis sąlygomis, kaip mieste pastatyti namą be elektros. Generatorių naudojame rimties darbams, o pasišviečiame žvakėmis. Galėtume pretenduoti į unikaliausių šalies statybų nominantus“, - nuoskaudas dangstyti juokais bando naujakuriai.

Į panevėžiečių statybas užsukę kituose miestuose gyvenantys giminaičiai niekaip negalėjo savo akimis patikėti, kad mieste tenka dirbti sudėtingesnėmis nei kokioje miškų glūdumoje sąlygomis.

Generatoriams pirkti teko išleisti nemažai pinigų. Jų gaminama vienai darbo dienai reikalinga elektros energija kainuoja apie 30 litų, už tokią sumą generatorius sudegina kuro.

Tiems namų savininkams, kurių statybos eina į pabaigą, baisu pagalvoti, kas bus, jei iki rudens dar nebus išvedžioti elektros tinklai.

Namuose sudėti langai, pradėta daryti apdaila, tačiau darbų toliau tęsti neįmanoma, nes nėra elektros. O atšalus orams į namų vidaus įrengimą investuoti pinigai nueis perniek.

„Mes iš valdžios neprašome nė cento, už elektros įvedimą į privačias valdas jau esame sumokėję, bet juk negalime sumokėti už miesto gatvių tiesimą, jų elektrifikavimą. Taip išeina, kad mes valstybei turime nutiesti kelius ir patys mokėti mokesčius?“ - piktinosi žmonės.

Šios Panevėžio pakraštyje plytinčios žemės buvo grąžintos savininkams, kažkada nuosavybę turėjusiems mieste. Didžiulė valda išdalinta į 60 sklypų.

Duodant leidimus statyboms jau buvo aišku: kol nebus atlikti tam tikri darbai, nebus padaryti naujojo mikrorajono gatvių projektai, statybvietės neturės elektros.

„Gaila, kad čia sklypo neturi nė vienas įtakingas panevėžietis. Jei netoliese statytųsi koks politikas, tikrai tokių problemų neturėtume. Mieste tikrai nėra nė vieno tokio rajono kaip mūsų, kur statybose reikėtų pasišvietinėti batareikomis ar žvakėmis“, - aiškino J.Ramanauskienė.

Už naujų gatvių tinklą mieste atsakingas savivaldybės Ūkio skyriaus vadovas Antanas Karalevičius apie be elektros gyvenančio kvartalo žmonių problemas „Panevėžio rytui“ sakė nieko girdėjęs.

Nuo naujų metų šias pareigas užimantis valdininkas svarstė, kad galbūt apie tai ką nors žinojo jo pirmtakai, ir žadėjo per porą valandų viską išsiaiškinti.

Iš tiesų paskambinus po kurio laiko A.Karalevičius jau galėjo diskutuoti apie statybvietes, kuriose nėra elektros.

Valdininkas pripažino, kad vienintelis ir pagrindinis stabdys, dėl kurio naujakuriai šį ir, ko gero, dar kitą rudenį negalės kraustytis į naujuosius savo namus, yra miesto savivaldybė.

Kol savivaldybė neparengė gatvių projektavimo planų, elektrifikavimo darbai negali būti vykdomi.

„Šiemet gatvių projektavimui iš biudžeto nebuvo skirta nė vieno lito. Siūlymus dėl pinigų skyrimo tarybai teikia mūsų skyrius. Bet čia politikai turėtų apsispręsti“, - situaciją aiškino A.Karalevičius.

Tik pusmetį Ūkio skyriaus vadovo poste sėdintis A.Karalevičius sakė nežinantis, kodėl gatvių projektavimo darbai buvo atidėliojamai pernai ir užpernai. Jo manymu, ne-etiška būtų kalbėti apie pirmtakų klaidas.

Iš valdininko kalbos buvo akivaizdu, kad namus besistatantys žmonės turėtų palaidoti viltį apie greitą įsikraustymą į naujus būstus.

„Jokių šansų, nebent būtų perskirstytas biudžetas, o tai mažai tikėtina“, - tiesiai šviesiai pareiškė valdininkas.

„Yra ir antras variantas: gyventojai galėtų patys pasidaryti gatvių projektus, tačiau tai būtų šešiaženklės sumos, vargu ar jie išgalėtų tiek susimokėti“, - sakė A.Karalevičius.

Paklaustas, kodėl būtent šio naujai kylančio rajono gatvių projektavimui nerandama lėšų, kai visos kitos statybvietės kažkokiu būdu gavo finansavimą, A.Karalevičius tokio fenomeno paaiškinti negalėjo.

Ką galvoja miesto meras V.Matuzas, net du kartus pas jį apsilankiusiems gyventojams žadėjęs problemą tuojau pat išspręsti?

Iš kur miesto galva ketino paimti pinigų, reikalingų gatvių projektams?

Gal V.Matuzas turi kokių slaptų rezervų, naudojamų tik išskirtinais, gerą reklamą jam darančiais atvejais?

Nė į vieną iš šių klausimų „Panevėžio rytas“ atsakymo negavo.

Korespondentei paskambinus, mero referentė kaip įprastai pasiteiravo, kokiu klausimu norėtume kalbėti, ir pažadėjo merui grįžus į kabinetą perskambinti.

„Panevėžio rytas“ žadėto skambučio nesulaukė. Dar kartą surinkus mero telefono numerį, referentė informavo, jog miesto vadovas su žurnalistais telefonu bendrauti nenori.