Tik kiek daugiau nei prieš savaitę Judith Garber buvo paskirta JAV Valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro Šiaurės ir Vidurio Europos bei Šiaurės ir Baltijos šalių skyriaus direktore.
Vašingtone J.Garber davė interviu lrytas.lt.
***
- Ar JAV vis dar linkusios į Baltijos šalis žiūrėti kaip į vieną regioną, ar atsiranda didesnis dėmesys dvišaliams santykiams su kiekviena iš valstybių?
- Priklauso nuo konteksto. Manau, kad tokios pat politikos laikosi ir pačios Baltijos šalys, planuodamos strateginius užsienio politikos veiksmus. Kartais patogiau savo interesus ginti kaip regionui, kartais — pavieniui. JAV laikosi tokio pat požiūrio. Aš manau, kad santykiai su kiekviena iš Baltijos šalių vis gerėja ir transatlantinis ryšys yra plėtojamas.
- Neseniai minėjome Baltijos šalių ir JAV diplomatinių santykių užmezgimo 85-metį. Kaip pasikeitė Lietuvos vaidmuo tarptautinėje arenoje per tuos metus, iš kurių net 50 metų mūsų valstybės pareigūnai negalėjo vykdyti savarankiškos užsienio politikos?
- Lietuva pasauliui turi papasakoti išskirtinę istoriją, ir tai yra nuostabu. Pažanga, kurią per trumpą laiką padarė jūsų šalis yra labai įspūdinga. Dar svarbiau, kad prieš 10 metų Baltijos šalys buvo paramos gavėjos, o dabar iš gavėjų jos tapo davėjomis.
Lietuva dalyvauja svarbiose misijose su NATO Afganistane ir Irake. Ji aktyviai dalyvauja skleidžiant tas pačias vertybes, kuriomis tiki ir JAV. Mes Lietuvą laikome labai artima sąjungininke, todėl labai džiaugiuosi, kad Vašingtone buvo susirinkę trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai, kurie turėjo galimybę susitikti su valstybės sekretore Condoleezza Rice.
Tai buvo išskirtinis įvykis. Kartais reikia atsikvėpti nuo darbų, sustoti ir pasižiūrėti, kur mes esame. 85 metų JAV ir Baltijos šalių diplomatinių santykių užmezgimo jubiliejus kaip tik ir parodė, kad esame kartu ir remiamės tomis pačiomis vertybėmis.
- Lietuva, sekdama ES šalimis, uždraudė Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir kai kuriems kitiems kaimyninės šalies pareigūnams įvažiuoti į jos teritoriją. Ar manote, kad tai teisingas sprendimas? Kaip Lietuva turėtų elgtis su jos pašonėje egzistuojančiu nedemokratišku režimu?
- Jungtinės Valstijos absoliučiai palaiko tokį Lietuvos žingsnį. Ne paslaptis, kad Amerika nėra didelė prezidento A.Lukašenkos administracijos gerbėja (juokiasi). Mes vertiname Lietuvos indėlį į kovą už demokratiją.
- Ar esama kokių nors poslinkių dėl bevizio režimo Lietuvos piliečiams?
- Kaip žinote, prezidentas George’as W. Bushas, lankydamasis Taline, aiškiai pažadėjo, kad jo administracija glaudžiai dirbs su Kongresu dėl tokio režimo. Mes pateikėme pasiūlymus programos administratoriams, kad Lietuvos, kaip ir Latvijos ir Estijos, įtraukimas į šią programą būtų svarstomas.
Kiek tiksliai laiko užtruks, kol Lietuvos piliečiai galės keliauti į JAV be vizų, šiuo metu nėra galimybės atsakyti. JAV yra demokratinė šalis, o demokratiniu būdu vykdomos procedūros dažnai užima nemažai laiko.
- Pastaruoju metu JAV ir užsienio žiniasklaidoje nemažai kalbama apie sugriežtinimus ir apribojimus, kurie ateityje bus taikomi net ir anksčiau į programą įtrauktoms šalims. Ar numatoma dar griežtesnių saugumo reikalavimų naujausioms programos dalyvėms?
- Didžiausias rūpestis yra saugumas. Ir net tik mūsų pačių, bet ir visų žmonių, keliaujančių į JAV, nesvarbu, iš kokios šalies jie būtų. Iš tikrųjų mes jau sugriežtinome reikalavimus į JAV keliaujantiems asmenims iš šalių, dalyvaujančių Vizų atsisakymo programoje. Tokius veiksmus išprovokavo rugsėjo 11-osios teroristų atakos. Tačiau noriu pabrėžti, kad jokios diskriminacijos nei dabar, nei ateityje nebus.
Jeigu bus kokių nors pakeitimų piliečiams, turintiems teisę į JAV atvykti be vizų, jie bus aiškiai išdėstyti iš anksto, pasitariant su šių šalių vyriausybėmis. Reikalavimai bus visiems vienodi ir mes nediskriminuosime naujų programos dalyvių. Mes nenorime daryti nieko keliautojams iš kitų šalių, ko nenorime daryti savo piliečiams. Siekiame, kad visi turėtų galimybę keliauti saugiai.