Panevėžyje surastas radinys gali tapti didžiausia sensacija miesto istorijoje, jei jo autentiškumą patvirtins archeologiniai tyrimai.
Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje darbininkai, kasdami žemę, rado didžiulių akmenų sankaupą.
Spėjama, kad tai gali būti pačios seniausios Panevėžio
bažnyčios, kuri buvo pastatyta prieš 500 metų, pamatai. Tuo laiku būtent bažnyčia ir buvo laikoma miesto širdimi, apie kurią sukosi visas žmonių gyvenimas.
Miesto savivaldybės vyriausioji kultūros paveldo specialistė Loreta Paškevičienė „Panevėžio rytui“ sakė, kad akmenys rasti berengiant aikštelę paminklui, kuris pažymės seniausios miesto bažnyčios ir kapinių vietą.
Rengiasi garsiam jubiliejui
Šiais metais sukanka 500 metų, kai buvo pastatyta pirmoji Panevėžio bažnyčia ir įkurtos kapinės. Tai datai įamžinti parengtas projektas, kurio vertė 200 tūkstančių litų.
Pasak L.Paškevičienės, projektą buvo numatyta įgyvendinti atskiromis dalimis.
Pirmiausia iki šių metų rudens buvo planuota pastatyti akmenį su pirmąja miesto schema, kurioje būtų pažymėta seniausia bažnyčia ir kapinės. Aplink paminklinį akmenį turėjo būti išgrįsta aikštelė.
L.Paškevičienės teigimu, kadangi kasinėjimo darbai buvo minimalūs, tai archeologiniai tyrimai nebuvo numatyti. Tačiau netikėtas radinys viską apvertė aukštyn kojomis.
Vykdys archeologinius tyrimus
Dabar kasinėjimo darbai trumpam sustabdyti. Duobė, kurioje slūgso atrastieji akmenys, uždengta.
Darbininkai, aptikę netikėtą radinį, pasakojo, kad kasant žemę kastuvas pirmiausia atsimušė į vieną didelį akmenį, po to pasirodė, kad šalia yra dar kitas akmuo, o vėliau dar ir trečias.
Kaip tik tuo metu pažiūrėti, kaip vyksta darbai, atvažiavo bendrovės „Panevėžio gatvės“, kuri ir vykdo šiuos darbus, direktorius Gintaras Petrauskas.
Pamatęs akmenis, jis liepė darbą nutraukti ir kreipėsi į kultūros paveldo specialistus.
L.Paškevičienė sakė, kad kol kas niekas negalėtų patvirtinti, kad atrasti akmenys yra seniausios miesto bažnyčios pamatai. Anot specialistės, galbūt tai tik paprasčiausia krūva didelių akmenų.
Tą nustatyti gali tik archeologiniai tyrimai, kuriems reikalingos lėšos, o projekte jos nebuvo numatytos.
Seniausią miesto vietą žymi paminklas
Kur tiksliai stovėjo seniausia bažnyčia, nėra žinoma, numanomas tik plotas, kuriame ji buvo pastatyta ir kuriame buvo seniausios miesto kapinės.
Prieš tą vietą, kur numatyta pastatyti paminklinį akmenį bažnyčiai ir kapinėms įamžinti, kitoje gatvės pusėje stūkso paminklas, žymintis seniausią miesto vietą.
Ant paminklo iškalti žodžiai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 metais rugsėjo 7 dienos rašto, kuriame didysis kunigaikštis dovanojo Ramygalos bažnyčiai žemę tarp Lėvens ir Nevėžio upių ir tarp Vilkotupio ežero bei Žurblio pievos tam, kad Ramygalos klebonas pastatytų ten bažnytėlę.
Žemės buvo dovanojamos su laukais, miškais, pievomis, vandenimis, žuvimis, žvėrimis, paukščiais, bitynais ir malūnais.
Dovanotoje žemėje dešiniajame Nevėžio krante (netoli dabartinių Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžos) buvo pastatyta nedidelė medinė bažnyčia ir klebonija.
Priešais bažnyčią buvo turgaus aikštė, joje stovėjo karčema ir bravoras su pirtimi. Šiai gyvenvietei vėliau prigijo Senojo Panevėžio vardas.
Atskleisti paslaptis siūlė ir anksčiau
Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja archeologė Alfreda Petrulienė „Panevėžio rytui“ sakė, kad visiškai tikėtina, kad bažnyčia galėjo stovėti toje vietoje, kur dabar rasti akmenys.
Archeologė tvirtino, kad tiksliau apie viską bus galima pasakyti tik atidengus didesnį plotą. Tada paaiškės, ar čia pamatai, ar tik akmenų sankaupa. Dar viena versija, kad senieji pamatai galėjo būti pasislinkę.
„Manoma, kad bažnytėlė stovėjo arčiau gatvės. Ji galėjo būti maždaug toje vietoje, kur rasti akmenys. Už jos buvo klebonija, o tarp jų kapinės.
Aš jau ir prieš tai kalbinau kokį 20-30 kvadratinių metrų plotą atidengti, kad sužinotume ribas, bet viskas kažkaip netyčia atsivėrė“, - sakė archeologė.
A.Petrulienė sakė paprašiusi Mokslinės archeologų komisijos leidimo, kad būtų galima ištyrinėti 20 kv. metrų plotą aplink rastuosius akmenis, ir tikisi, kad paslaptys greitai paaiškės.
„Čia juk šventa vieta miestui. Nedovanotina, kad kai 8-ajame dešimtmetyje čia buvo statomas vaikų darželis, jokie tyrimai nebuvo atlikti.
Žmonės pasakoja, kad ekskavatoriai iškasdavo daugybę kaulų, o kur jie buvo padėti, tai niekas ir nežino“, - piktinosi A.Petrulienė.
Buvusiose kapinėse rasdavo žmonių kaulų
Archeologė pasakojo, kad seniausiose miesto kapinėse buvo laidojama iki XIX amžiaus pradžios. Vėliau jos nunyko, o toje vietoje žmonės turėjo daržus.
Vienas Senamiesčio gatvės gyventojas praėjusio amžiaus vidury sumanė pasistatyti sandėliuką ir berausdamas pamatus iškasė daug žmonių kaulų.
2003 metais švenčiant Panevėžio jubiliejų vertingą dovaną miestui - 12 senovinių XII-XIX amžiaus monetų padovanojo Senamiesčio gatvės gyventojas Bronius Šipelis.
Monetas jis paaukojo tikėdamasis, kad miesto valdžia padės tinkamai sutvarkyti vietą, kur prieš kelis šimtus metų buvo kapinės.
Vyriškis lobį rinko septynerius metus. Paskutinę monetą gavo 1975 metais.
B.Šipeliui senovines monetas atidavė viena Senamiesčio gatvės gyventoja. Ji keistų radinių rasdavo tiesiog ravėdama daržą.