„Kreipiuosi ir raginu Seimo atstovus priimti teisingą sprendimą,
atsiliepti į visuomenės laukimą ir, grąžinant pasitikėjimą sistema, pajudėti
į priekį“, - po ketvirtadienį vykusio susitikimo su Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto nariais žurnalistams sakė prezidentas.
„Darbo grupė sudaryta prieš beveik dvejus metus, jų parengtas
projektas yra ekspertų, teisininkų darbo rezultatas, ir yra sunkiai
suprantama, kad jų darbą norima tiesiog ignoruoti arba net ir atmesti“, -
piktinosi V.Adamkus.
Jis priminė anksčiau gavęs Seimo vadovų ir frakcijų lyderių pažadus,
kad šioje pavasario sesijoje sprendimai bus priimti.
„Tad kyla klausimas, kodėl nesiryžtama pritarti naujai teismų
sistemai, kuri garantuoja skaidrią ir aiškią teisėjų atranką, jų karjeros
galimybes. Čia nėra pasiūlyta teismų reforma iš pagrindų, yra pasiūlyti tik
pagerinimai mūsų esamos sistemos, ko reikalauja iš Seimo mūsų visuomenė,
reikalauja visos teisinės struktūros. Todėl sunku suprasti, kad atskirų
asmenų ar grupių ambicijos dėl prarandamos įtakos ar valdžios teisėjų
bendruomenėje gali paveikti net ir daugumą Seimo narių“, - stebėjosi
prezidentas.
Ketvirtadienį Seimas atsižvelgė į Tėvynės sąjungos siūlymą ir išbraukė
iš posėdžio darbotvarkės anksčiau numatytą Teismų įstatymo projekto
svarstymą.
Konservatorės Vilijos Aleknaitės nuomone, Teismų įstatymo projektas
nesprendžia esminių teismų sistemos pertvarkos klausimų, todėl esą išlieka
pavojus, jog priėmus tokią įstatymo redakciją visuomenė dar kartą būtų
apvilta.
„Teismų įstatymo projektas yra teisėjams, bet ne teisingumui. Manome,
kad reikėtų giliau panagrinėti ir kasacijos galimybę administracinėse
bylose. Trečioji sprendimų kontrolės grandis administracinėse bylose
suteiktų piliečiams didesnes teisingumo garantijas. Būtent dėl šių
priežasčių ir manome, kad įstatymą dar reikėtų tobulinti ir siekti bendro
sutarimo tarp politinių jėgų dėl esminių teismų sistemos reformos nuostatų“, - frakcijos vardu teigia V.Aleknaitė.
Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė, socialliberalė Nijolė
Steiblienė pažymi, kad painiojama šio įstatymo paskirtis - Seimui pateiktas
projektas parengtas pagal Konstitucinio Teismo nutarimą ir tik taiso senąjį,
Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą, o ne daroma esminė teismų sistemos
reforma.
Prezidento dekretu sudaryta darbo grupė naują Teismų įstatymo
redakciją buvo parengusi ir pateikusi Seimui pernai balandį. Tačiau,
parlamentarams dar nespėjus įsigilinti į projektą, gegužę Konstitucinis
Teismas (KT) paskelbė nutarimą dėl galiojančio Teismų įstatymo, kuriuo
prieštaraujančiais Konstitucijai pripažino daugiau nei 30 Teismų įstatymo ir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) statuto nuostatų.
Todėl Prezidentūrai ir Seimui teko perrašinėti įstatymo projektą,
atsižvelgiant į KT išvadas.