Laikraštis “Šilalės artojas” neseniai domėjosi stovyklomis, tad vietiniai gyventojai žino, kad oficialiai tokios įstaigos rajone iki šiol nebuvo.
Informaciniame lapelyje teigiama, jog kelialapį į stovyklą būtina užsisakyti iš anksto. O sutartį bei sąskaitą apmokėjimui kažkas atsiųs mums patogiu būdu. Čia pat nurodomas ir internetinės svetainės adresas, kuriuo atseit galima rasti daugiau informacijos. Deja, šios svetainės vietoje puikuojasi tik pranešimas apie tai, kad virtualus serveris yra paruoštas darbui bei puslapio rengėjo duomenys (kurie anaiptol nesusiję su Trako stovykla).
Taigi belieka kliautis skrajute. O ji - teikianti daug vilčių:
“Apie stovyklą: stovykla įsikūrusi Šilalės rajono Kaltinėnų seniūnijoje. Vienu metu gali atostogauti 60 vaikų. Jie apgyvendinami nameliuose pagal amžių. Stovykla skirta vaikams, kurie vasarą nori praleisti aktyviai, susirasti naujų draugų, patirti nuostabių nuotykių. Vaikai maitinami 4 kartus per dieną. Visi stovyklautojai apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Būryje - 12 vaikų. Išradingi ir geri vadovai. Čia sukurta saugi aplinka stovyklauti. Veikla: krepšinis, futbolas, tinklinis, badmintonas, kvadratas, beisbolas, naktiniai žygiai, dainos prie laužo, naktinio dangaus tyrinėjimas pro teleskopą, išgyvenimo žygiai, teatralizuoti pasirodymai, konkursai, ekskursijos, kino filmai po atviru dangumi, karaoke vakarai, maudynės baseine ir Akmenos upelyje“.
Pateikti šių paslaugų įkainiai - pamainos kelialapio kaina (priklausomai nuo dienų skaičiaus) 300-350 litų. Beje, skrajutėje yra nurodytas ir pamainų laikas. Pirmieji stovyklautojai čia turi atvykti birželio 25-ąją. Už papildomą mokestį žadama organizuoti ir vaikų nuvežimą bei parvežimą iš stovyklos.
Susidomėjote? Be reikalo. Todėl, kad stovyklos organizatoriai šį mėnesį, o gal net ir šiais metais, visų savo pažadų tikrai nesuspės įgyvendinti.
Žurnalistai „stovykloje“ lankėsi antradienį. Laikas, kai liko 2 savaitės iki pirmųjų stovyklautojų. Kaltinėnų gyventojai, nurodę mums į ją kelią, iškart perspėjo, jog neitume į šią teritoriją, nes galime būti užsiundyti šunimis arba sumušti lazdomis (tokią „praktiką“ jie sakė jau patyrę savo kailiu). Žurnalistai nepabūgo...
Atvykę į vietą rado tvora aptvertą maždaug 2 hektarų pievą. Paliktas tik palei miškelį nuo seno einantis kaimo keliukas. Bet ir tas iš abiejų galų paženklintas užrašais „Privati valda“. Greta žemę turintys ūkininkai svarsto, ar jiems bus leista šiuo keliuku pravažiuoti, kai reikės parsigabenti šieną.
Kita vertus, jie pripažįsta, kad pasirašė sutikimą stovyklai įrengti. Jų žiniomis, stovyklautojai keliaus maudytis į Yžnės upelį tiesiai per sodybos kiemą. Žmonės tikisi, jog čia atvyks tik gerai išauklėti vaikai, „ne razbaininkai“. Mano, kad nuostolių ar vargų išvengsią. Bet jie teigia, nelabai įsivaizduoją, kaip atrodys toji stovykla - 60 įvairaus amžiaus vaikų vienoje vietoje.
Mat dar antradienį ši pieva nelabai kuo skyrėsi nuo kitų. Gal tik tuo, kad pamiškėje stypsojo neseniai atvežti bei ant plytgalių pastatyti 3 karkasiniai nameliūkščiai, pūpsojo keletas krūvų suverstų žemių, žiojėjo dvi gilokos duobės...
Žurnalistai ilgiau pasidairyti nesuspėjo - kaipmat paskui juos iš Kaltinėnų atrūko 2 dviratininkai. Iš pradžių (matyt, neįtarę, jog bendrauja su žurnalistais) prisistatė esantys darbininkai. Vyrai parodė, kuri duobė bus tualetas, o kuri - šulinys. Tik bėda, kad vanduo kaupiasi abiejose. Ir gausiau - tualetui skirtoje. O su šuliniu prasčiau: suleido žemėn net 5 rentinius, bet vandens - vos lašas. Tačiau darbininkai tikino, jog vaikams ir tiek užteks.
Pamatę fotoaparatą, jie išsigando bei pradėjo gintis tik ką išsakytų žodžių. Vyrai puolė gintis esą jie čia taip pat, kaip ir mes, šiaip sau užklydo pažiūrėti ir... paskambino stovyklos savininkei. Ši kažkodėl iškart įtarė, kad „čia kažkas ne taip“ bei perspėjo, turinti visus reikiamus dokumentus. Be to, esanti Klaipėdoje žinomas žmogus.
Po tokių „prisitatymų“ kilo įtarimas, ar nebus tik šitoje istorijoje, kaip sako liaudies išmintis, vagie, kepurė dega. Susitikimas su stovyklos steigėja Giedre Kairiene šitų minčių neišsisklaidė.
Pirmas ir pagrindinis jos klausimas buvo, kodėl „Šilalės artojui“ parūpo, ką ji daro neseniai įsigytame žemės sklype. „Tai grynai mano asmeninis reikalas. Nuo jokios valstybinės įstaigos sprendimų aš nepriklausau - darau, ką noriu. Nesijaučiu niekam įsipareigojusi, nes čia toks pat biznis kaip ir su duona: nusipirkai parduotuvėje, ir ji tavo. Be to, šilališkiams ši informacija visiškai neaktuali, nes iš jūsų rajono bent jau šiemet nepriimsime nė vieno stovyklautojo.
Tad nesuprantu, kodėl apie tai reikia kalbėti viešai. Kiek ir kokių pinigų investuoju į šį verslą, taip pat niekam neturi rūpėti. Aš juk neklausiu, kas ir už kiek įsigijo sijoną ar kitą daiktą. Todėl visišku absurdu laikau kalbas, jog tokiu būdu „plaunu“ Europos Sąjungos lėšas, jog esu gavusi milijoną. Jeigu turėčiau tiek pinigų, argi lėkčiau pati kasdien į Šilalę, grįžčiau iš darbo tik po vidurnakčio? Bet yra būtent taip - dirbame visa šeima ir giminaičiai išsijuosę. Reikia skubėti, juk stovyklos atidarymas čia pat, o dar daug darbų nenudirbta“, - tikino moteris. Ji įrodinėjo, kad iki stovyklos pradžios (06 25) tikrai suspės viską, kas yra numatyta, bei pakvietė į atidarymą žurnalistus.
G.Kairienė teigė, jog jau turi reikiamą skaičių vadovų. Neslėpė, kad jai skambina ir čia norintys įsidarbinti šilališkiai. Bet ji nusprendusi, jog pirmajai pamainai esą vadovaus kultūros organizacinio darbo vadybo studentai. Anot jos, stovykloje pakaks 3 namelių: 2-juose sutalpins 5 stovyklautojų būrius (po 12 vaikų ir vadovai), o viename įsikurs pati. Likusią teritoriją užims sportiniai aikštynai: krepšinio, futbolo, badmintono, tinklinio...
Dar G.Kairienė galvoja pastatyti keletą palapinių: didelę - 50 žmonių bei 5 - 9 kvadratinių metrų. Kam jos bus skirtos, stovyklos vadovė kol kas atsakyti negalėjo. Tačiau pažadėjo, jog Trako kaime netrūks dainų, šokių, sporto žaidimų, kitų linksmybių. Juolab, kad stovyklai įruošti, savininkės įsitikinimu, nedaug tereikia: išstumdyti žemes, pastatyti suoliukus, nameliuose pakloti linoleumą. „Čia jums, šilališkiams, norisi prie jūros nuvažiuoti, su patogumais pagyventi, o miesto vaikai atvirkščiai: trokšta išmokti gyventi gamtoje, pajusti jos artumą. Tam ir kuriu tokią stovyklą. Be to, nepažadu, kad tas mano sumanymas pasiteisins. Galbūt rudeniop teks viską išardyti, išvežti bei atsisakyti šios idėjos. O kol kas tikimės, jog viskas pasiseks, stovyklą atidarysime birželio 25-ąją. Turime suspėti, kito kelio nebėra“, - aiškino G.Kairienė.
Tuo tarpu Šilalės rajono specialistai, tiesiogiai susiję su tokių ir panašių objektų steigimusi bei įteisinimu, apie G.Kairienies ketinimus iki tol, kol sulaukė „Šilalės artojo“ skambučio, dievagojosi nieko nežinoję ir stebėjosi tokiais drąsiais užmojais. Priminsime, kad stovyklos steigėja „Šilalės artojui“ antradienio rytą tvirtino, jog turi visus poilsiavietei steigti reikalingus dokumentus.
Trečiadienį, po pietų, kalbinta Tauragės visuomenės sveikatos centro (VSC) Šilalės filialo vadovė Elvyra Daubarienė neneigė sulaukusi G.Kairienės vizito. „Su ja turistinės stovyklos idėją derinau 3 dienas, o šiandien pasirašiau pažymą, kad mūsų centras stovyklos steigimui neprieštarauja, jeigu įranga atitiks higienos reikalavimus. G.Kairienė man pateikė tik žemės įsigijimo dokumentus bei žodžiu garantavo, kad vaikai šioje teritorijoje apsistos laikinai, o gyvens palapinėse.
Aš patikėjau jos žodžiais ir nenuvykau į vietą pasižiūrėti bei įvertinti realios situacijos. Ji tikrai nieko neužsiminė apie tai, jog planuoja vaikus apgyventi nameliuose ilgesniam laikui. Tačiau apgavusi mane ši moteris toli nenukeliautų. Mat kol kas gavo tik VSC pažymą, o ne leidimą. Tad viskas kol kas yra tik derinimo stadijos pradžioje. Leidimą išduosime, tik apžiūrėję įrenginius, įvertinę sanitarijos-higienos būklę. Taigi G.Kairienės užmojis atidaryti stovyklą jau po 10 dienų, vargu ar pavyks. Nebent ji labai aktyviai dirbtų, turėtų gerų pagalbininkų“, - tikino E.Daubarienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyr.specialistė-maisto produktų inspektorė Reda Stasytienė linkusi tikėti klaipėdiškės verslo sėkme. „Mano žiniomis, šioje stovykloje maistas nebus gaminamas. Vaikai gers ne šulinio, vandentiekio, o specialių firmų vežamą vandenį. Tad VMVT sutikimo stovyklai nereikia. Iš G.Kairienės galime reikalauti tik duomenų apie tai, kur stovyklautojai bus maitinami. Tuomet vyksime bei tikrinsime tas maitinimo įstaigas. Bėda tik ta, kad iki šiol stovyklos savininkė nežino, kurioje vietoje jos prižiūrimi vaikai valgys“, - sakė R.Stasytienė.
Ji taip pat teigė nežinanti, kada stovykla pradės veikti, bet tuo pačiu patikino, jog laiko patikrinti maitinimo įstaigas dar turi į valias, todėl nuoširdžiai pasipiktino „Šilalės artojo“ dėmesiu.
G.Kairienė, atvyksi į redakciją, tikino, kad stovykla vartus atkels labai greitai. „Kitaip ir būti negali, juk vaikai jau užsisakė vietas (matyt, ir sumokėjo pinigėlius). Turime juos priimti bet kokiomis sąlygomis. Nežadu, jog jos pirmojoje pamainoje bus idealios. Bet žinau, kad vaikai valgys kavinėse bei gaus sausą davinį stovykloje. Be to, keps dešreles prie laužo. Juk miestiečiams ir yra svarbiausia ne namuose pagamintas valgis, o iškylose“, - sakė stovyklos steigėja.
Paklausta apie tai, kur ir kaip vaikai galės rytais nusiprausti, vakare kojas nusimazgoti, G.Kairienė atsakė, jog tai bus atliekama... Kaltinėnų gyvenvietėje. „Juk Reabilitacijos centre yra baseinas. Netoliese teka upė. Galėsime praustis, maudytis, kur tik panorėsime. Nemanau, kad dėl šito kiltų kokių nors problemų“, - įsitikinusi verslininkė. Ir tik tuomet, kai klausimas buvo pakartotas keliskart, moteris susimąstė. Galbūt prisiminė, kad 8 valandą ryto arba 22 val.vakaro baseinas gali ir nedirbti. Todėl, ilgai nedvejojusi, pridūrė, jog iki stovyklos atidarymo ką nors sugalvos.
Tad ir jai, ir kitiems belieka priminti, jog „Vaikų vasaros stovyklos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ aiškiai nurodo, kad „Maudyklų vandens kokybės bandiniai turi būti paiimti prieš dvi savaites iki maudymosi pradžios ne mažiau kaip dviejose vietose ir reguliariai imami kas dvi savaites iki stovyklos veiklos pabaigos“. O jie, pasak VSC vadovės E.Daubarienės, iki šiol nebuvo imti ir nėra imami tol, kol stovykla nėra oficialiai įteisinta.
Neoficialiais duomenimis, stovyklos įteisinimu yra suinteresuotas vyriausiasis rajono architektas Stasys Kruša. Neva jis neseniai gavęs G.Kairienės prašymą šioje Kaltinėnų seniūnijos vietovėje statyti... sodybą. Rajono statybos inspektorė Irma Morkeliūnaitė, kol nieko nežinojo apie stovyklavietę, sodybos versiją patvirtino. „Apie stovyklos kūrimą rajone nieko nežinau, nes niekam toks leidimas nėra išduotas. Tačiau S.Krušos duomenimis, šioje Trako kaimo vietoje rengiamasi statyti sodybą, nors leidimas statybai dar nėra išduotas.
Vyksta pirmieji jos įforminimo žingsneliai. Architektas dar tik įvairioms institucijoms išsiuntinėjo projektavimo sąlygas. Prieš jas pasirašydami, šie specialistai važiuos įvertinti padėties, spręs, ar pritarti statybai, ar ne. Paskui, jeigu statybai bus pritarta, reikės ieškoti projektuotojo. Kadangi Šilalėje jų stinga, gali tekti palaukti keletą mėnesių, kol projektas bus paruoštas. Vėliau jį turės patvirtinti vyriausiasis architektas. Kai S.Kruša leidimą išduos, tuomet statybos jau galės vykti. Tačiau, kaip ten bebūtų, jei žmogus kreipėsi į architektą su tokiu prašymu, vadinasi, rengiasi namą statyti“, - nuodugniai statybų eigą aiškino inspektorė.
Sužinojusi, kad niekas nieko ten nesirengia statyti ir nestato, nes jau pastatė, I.Morkeliūnaitė pažadėjo tuoj pat nuvykti į vietą ir įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų. Deja, rytojaus dieną, susitikusi su vyriausiuoju architektu bei stovyklos steigėja, inspektorė irgi teigė negalinti pasipriešinti stovyklos statyboms. „Viską sprendžia vyriausiasis rajono architektas S.Kruša. Jau artimiausio posėdžio metu jis teiks rajono savivaldybės tarybai siūlymą šią stovyklą įteisinti. Anot G.Kairienės, ji visų institucijų - VSC, VMVT ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos - leidimus statybai turinti.
Ji vykdo supaprastintą laikinos stovyklos projektą. Tačiau ateityje žada ten įrengti stacionarią vaikų poilsio stovyklą. Netgi ir pavadinimą jau turi - „Po Tėviškės dangum“. Aš, kaip statybos inspektorė, kol kas į šį procesą negaliu kištis. Bet gerai suprantu, jog per 10 dienų nuveikti to, kas žadama, niekas neįstengs. Geriausiu atveju stovykla galėtų būti įteisinta šių metų pabaigoje. Stovyklos teritorija tam dar visiškai nepritaikyta. Ir nameliai neįrengti: trys 12 metrų ilgio bei 4,20 metro pločio namukai kol kas netinka vaikams apgyvendinti, kadangi tėra tik sienos ir grindys.
Pasiteiravus apie komunikacijas, G.Kairienė patikino, jog nameliuose elektros, vandens, kanalizacijos nebus. Stovyklautojai naudosis biotualetais ir bioprausyklomis. (Tuomet įdomu, kam kasamas šulinys, tualeto duobė bei riogso jau pagamintos medinės jų būdelės - aut.). Valgio stovykloje taip pat nežadama gaminti. O elektros laidų šioje teritorijoje aplamai nėra. Matyt, todėl stovyklos steigėja taip lengvai reikalingus leidimus statybai ir gavo“, - svarstė I.Morkeliūnaitė.
Kad stovyklos įkūrėja leidimus gavo bei sėkmingai tvarkosi dokumentus žino ir Kaltinėnų seniūnė Albina Bataitienė. „Reikia tik džiaugtis, kad mūsų rajone kuriasi stacionari stovykla. Kalbėjausi su šia jauna moterimi, kai reikėjo pasirašyti jos pristatytus dokumentus. Tuomet G.Kairienė tikino, jog sutvarkys Trako kaimą. Galbūt netgi jame įrengs visus metus veikiančią poilsiavietę su pirtimi bei parku. Juk vietovė tokia dėkinga - turėtų ši mintis pasiteisinti. Dar daugiau, kai plėtojasi verslas, atsiranda naujų darbo vietų. Kaltinėnams, kaip kaimiškai vietovei, tai yra labai svarbu“, - sakė A.Bataitienė. Matyt, svarbu ir seniūnei. Ne paslaptis (o ir pati valdininkė pokalbio metu to nepaneigė - aut.), kad stovyklos teritorijoje jau dabar sukiojasi seniūnės žentas.
Bala nematė tų leidimų, statybų bei kitų formalumų. Kur kas svarbiau - kokiomis sąlygomis gyvens šioje stovykloje vaikai. Apie kokį nepilnamečių poilsį kalbama, jei, likus savaitei iki stovyklos atidarymo, jos vadovė dar nežino, nei kur vaikai valgys, nei kur prausis, nei kur miegos?