Laisvės alėjoje, šalia miesto savivaldybės rūmų esančio paminklo Vytautui Didžiajam papėdėje radikalai išsleidė savo vėliavas. Nacistines svastikas primenanti atributika vieniems praeiviais kėlė juoką, kitiems – pasipiktinimą ar net baimę.
Viešai mitingavusiais radikalais labiausiai piktinosi iš Izraelio atvykusių turistų grupė. Pamatyti senelių gimtinės į Lietuvą atkeliavę žydai klausė, kodėl šalia budėję policijos pareigūnai leidžia plazdėti neonacių simbolika papuoštoms vėliavoms, domėjosi ar Lietuvoje daug fašistų.
Prakalbo apie perversmą
1941 metais vykusio sukilimo minėjime taip pat netrūko radikalių, protarpiais netgi drastiškų pasakymų. Teisiškai neįregistruoto „vieningojo Lietuvos nacionaldarbininkų sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės pirmininku prisistatęs M.Murza ragino lietuvius kilti į kovą už tautos išlikimą, idealizavo praeitį bei keikė dabartinę šalies valdžią.
Kur kas aršiau kalbėjo skandalų išgarsintas Kauno radikalas Visvaldas Mažonas. Seimo bei Vyriaubės narius jis išvadino „parazitais“, „siurbėlemis“ ir netgi seksualinių mažumų atstovais.
„Kokią mes valdžią turime ?.. Ogi banditų, komunistų, kėgėbistų, rezervistų, vagių ir pederastų. Todėl pederastija klesti Seime bei visur kitur“, - sąmojus laidė V.Mažonas.
Baigdamas pykčio ir neapykantos kupiną pasisakymą, ultraradikalas pažadėjo pakartoti 1941 metais vykusį sukilimą ir nuversti šalies valdžią.
Mitinguoti valdžia leido
Radikalų surengtas sukilimo minėjimas, kurio metu plazdėjo neonacių simbolika papuoštos vėliavos, aidėjo įžeidinėjimai, svaisčiota apie ketinimus surengti valstybinį perversmą vyko su Kauno savivaldybės vadovų žinia.
Mitingo išvakarėse apie rengiamą radikalų sueigą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas tikino nieko nežinantis, leidimo mitinguoti neišdavęs. Tik vėliau paaiškėjo, jog leidimą radikalai visgi turėjo, - jį išdavė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.
Žydams – liūdna data
„Keista, kad miesto valdžia leido mitinguoti pačiame centre, šalia paminklo Vytautui Didžiajam. Mano manymu, tokio pobūdžio renginiams galėjo atrasti kitą vietą, - plazdančios jų vėliavos Kaunui garbės tikrai nedaro“, - sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
1941 metais vykęs sukilimas prieš besitraukiančius sovietų okupantus sutapo su masinių pogromų pradžia, - įvyko masinės žydų žudynės „Lietūkio“ garaže bei Vilijampolėje. Į Kauną įžengę nacių okupantai padedami lietuvių koloborantų beveik visiškai sunaikino anuomet itin gausią, apie 160 tūkst. narių turėjusią laikinosios sostinės žydų bendruomenę.