Konservatoriai siūlo, jog renta galėtų būti mokama išdirbus Seime bent
dvi ketverių metų trukmės kadencijas - iš viso 8 metus.
„Tokias socialines lengvatas reikėtų taikyti tik tokiems Seimo
nariams, kurie Seimuose išdirbo ne mažiau kaip dvi kadencijas, nes tai būtų
ryškus įrodymas, kad jie yra tapę profesionaliais politikais, o ne
atsitiktinai į Seimą patekę. Paliekant tik vienos kadencijos reikalavimą
galime susidurti su tokiomis pasekmėmis, kai į Seimo narius bus veržiamasi
tik vienam kartui ir tik dėl didesnės pensijos (rentos)“, - pirmadienį
spaudos konferencijoje aiškino A.Kubilius.
„Kaip žinote, jauni žmonės apie pensiją nelabai galvoja. Taigi gali
būti, kad tokiu atveju pamatysime Seimo narių kontingento slinktį link
vyresnio amžiaus“, - kalbėjo konservatorių lyderis.
Pagal 2004 m. rinkimų rezultatus, šiame Seime 25-35 m. amžiaus
parlamentarų apytiksliai yra tik 3 proc., 35-50 m. sudaro apie 57 proc. visų
parlamentarų, o 50-70 m. amžiaus ir senesnių Seimo narių yra beveik 40
proc.
Palyginus su 2000-2004 m. Seimu, beveik 13 proc. išaugo 50-60 m.
amžiaus parlamentarų skaičius, o 14 proc. sumažėjo 25-35 m. amžiaus Seimo
narių.
Dabartiniame Nepriklausomybės Akto signatarų ir Seimo narių statuso
įstatymo pataisų projekte numatoma, kad valstybinės rentos dydis būtų
apskaičiuojamas atsižvelgus į parlamente išdirbtų kadencijų skaičių.
Pavyzdžiui, jei asmuo Seime dirbo pusę vienos ketverių metų Seimo
kadencijos, tai jo renta sudarytų 20 proc. Seimo nario algos, jei dirbo visą
kadenciją - 40 proc., jei dvi kadencijas, tai turėtų per mėnesį gauti 60
proc. buvusios algos, o jei parlamentaras yra tikras Seimo ilgaamžis -dirbo
tris ir daugiau kadencijų, jo renta sudarytų 75 proc. algos.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs pataisoms, kad renta
visgi nebūtų mokama net vienos kadencijos parlamente neišbuvusiems
parlamentarams.
Parlamentarai jau yra pritarę įstatymo pataisoms po pateikimo,
antradienį numatomas jų svarstymas.