Parlamento vadovo nuomone, geriau būtų, kad Seimas svarstytų
valstybinių pensijų - rentų - skyrimo galimybę kitos kadencijos
parlamentarams, tuo tarpu pagal dabartinį Nepriklausomybės Akto signatarų ir
Seimo narių statuso įstatymo pataisų variantą, socialinės garantijos būtų
skiriamos ir šios kadancijos Seimo nariams, kurie nebus išrinkti į Seimą
2008 m.
V.Muntiano teigimu, „pasitikėjimo Seimu tai nepridės“.
„Žinoma, geriau būtų, kad mes nebūtume tokio įstatymo svarstę, nes jis
nepalankiai priimamas visuomenėje, bet šitą buvo galima nesunkiai
prognozuoti. Būtų gerai, kad įstatymo projektą mes priimtume ne šios
kadencijos Seimui, o kitam Seimui, kaip kad paprastai turėtų būti su
socialinių klausimų sprendimu“, - žurnalistams pirmadienį aiškino Seimo
pirmininkas.
V.Muntianas taip pat teigia besilaikantis nuostatos, jog rentų dydis
turėtų būti susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu.
„Visi klausimai, bent jau aš tokios nuostatos laikausi visuomet, kurie
susiję su uždarbiais, su socialinėms garantijoms, turėtų būti susieti su
vidutiniu darbo užmokesčiu. Ir jeigu taip atsitiktų, visi dirbtų vienam ir
tam pačiam tikslui, visi siektų, kad tas vidutinis darbo užmokestis
Lietuvoje būtų kuo didesnis, nuimtų visus biurokratinius trukdžius, kurie
šiandien yra šitoje srityje. Todėl siūlymai mano buvo visuomet, taip pat ir
sprendžiant valstybės tarnybos darbo užmokesčio sistemą, kad jinai būtų
susieta ne su kažkokiais mistiniais skaičiais, bet su vidutiniu darbo
užmokesčiu“, - kalbėjo Seimo pirmininkas.
Šiuo metu, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo
užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 1737 litų.
Tuo tarpu dabartiniame įstatymo pataisų projekte numatoma, kad
valstybinės rentos dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgus ne į vidutinę
algą, bet į parlamente išdirbtų kadencijų skaičių.
Pavyzdžiui, jei asmuo Seime dirbo pusę vienos ketverių metų Seimo
kadencijos, tai jo renta sudarytų 20 proc. Seimo nario algos, jei dirbo visą
kadenciją - 40 proc., jei dvi kadencijas, tai turėtų per mėnesį gauti 60
proc. buvusios algos, o jei parlamentaras yra tikras Seimo ilgaamžis -dirbo
tris ir daugiau kadencijų, jo renta sudarytų 75 proc. algos.
Valstybės renta nebūtų mokama, jei Seimo narys mandatą prarado
apkaltos būdu, taip pat, jei gauna kitą darbo užmokestį.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pritarti
konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno pasiūlymui, kuriuo numatoma, jog
piniginės rentos buvusiems Seimo nariams nebus mokamos, jei parlamentaras
neišdirba bent vienos visos 4 m. kadencijos.
Tėvynės sąjunga taip pat siūlo mąstyti ir apie kitų profesionalių
politikų neparlamentarų socialines garantijas. Konservatorių lyderio
Andriaus Kubiliaus nuomone, ministrų, kurie nėra Seimo nariai, taip pat
savivaldybių merų ir vicemerų aprūpinimas, taip pat turėtų būti diskusijų
objektas, nes profesionalaus politikų sluoksnio formavimas apima visų
lygmenų institucijų personalą.
Šiai idėjai pritaria ir Seimo pirmininkas V.Muntianas, kurio nuomone,
merai taip pat nusipelno panašaus pobūdžio dėmesio.
Seimo pirmininkas neatskleidė, kaip žada balsuoti parlamente priimant
minėto įstatymo pataisas, tačiau teigė, jog viskas priklausys nuo pasiūlymų
kokybės.
Šiuo metu Seimas yra pritaręs rentų skyrimui buvusiems parlamentarams
po pateikimo, antradienį numatoma svarstymo stadija.
Prezidentas Valdas Adamkus rentų skyrimą yra pavadinęs „nekorektišku“
ir žada nepasirašyti įstatymo pataisų, jeigu Seimas joms pritars. Tokiu
atveju pagal Konstituciją pasirašyti priimtą teisės aktą ir jį paskelbti
gali Seimo pirmininkas.
V.Muntianas neatskleidė, ar pasirašytų įstatymo pataisas, jei
valstybės vadovas įgyvendintų savo ketinimą.