Dabar Aistė, turinti buvusio vyro pavardę Loergen, – Vokietijos bendrovės „Postbank Systems AG“ Vadybos apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Nors Lietuvoje vadybos apskaitos („controlling“) „kontrolingo“ sąvoka neseniai pradėta vartoti, savo patirtį 33 metų A.Loergen su kolege, taip pat lietuve, ketina diegti gimtinėje.
Moterų užmojis – suburti Lietuvoje šios srities specialistus.
„Controlling“ – tai įmonių finansinės ir ūkinės veiklos sričių valdymo koncepcija. Šios srities specialistai – auditoriai – stebi bendrovių veiklą, vertina veiklos rodiklius ir pateikia analizę. Pagal jos rezultatus keičiama įmonės veikla, kad ji būtų kuo veiksmingesnė.
Per metus išmoko vokiečių kalbą
Į Vokietiją A.Loergen nulydėjo smalsumas. Studijuodama Vytauto Didžiojo universitete (VDU) informatiką, ji panoro bent semestrą pasimokyti kitos šalies aukštojoje mokykloje.
Kelno universitetą Aistė pasirinko, mat jame buvo galima studijuoti anglų kalba.
Tiesa, įveikus visas biurokratines kliūtis dėl vizos ir vietos universitete, paaiškėjo, kad tais metais nebus anglų kalba dėstomų dalykų.
„Kadangi jau buvau pasiėmusi akademines atostogas VDU, nieko kita nebeliko, tik sėsti prie knygų ir išmokti vokiečių kalbą“, – pasakojo A.Loergen.
Po metų ji, jau kalbanti vokiškai, pradėjo mokytis Kelno universiteto Ekonomikos fakultete.
1998-aisiais A.Loergen grįžo į Lietuvą ir baigė VDU.
Nustebino darbdavius
Dvejos studijos, dvi užsienio kalbos ir vos 25 metai – tokie įrašai gyvenimo aprašyme nustebino būsimuosius A.Loergen darbdavius.
Jau 7 metai lietuvė dirba bendrovėje „Postbank Systems AG“.
„Reikia labai pasitikėti savimi, kad gerai jaustumeisi tarp kolegų vokiečių.
Iš pradžių galbūt į mano darbą buvo žiūrima akyliau nei į kitų, tačiau tai tik skatino įrodyti, ką sugebu“, – apie pirmuosius mėnesius didžiulėje Vokietijos įmonėje pasakojo A.Loergen.
Išgyveno nemalonius potyrius
„Pradžia Vokietijoje buvo labai sunki. Ne viena naktis skendo ašarose. Kamavo klausimas: „Ką tu čia veiki?“
Tačiau turint tikslą prieš akis, galima daug ką nuveikti“, – įsitikinusi A.Loergen.
Lietuvei per pirmuosius gyvenimo Vokietijoje metus teko atremti ir kai kurių aplinkinių kreivus žvilgsnius – jie įtariai žiūrėjo į atvykėlę iš Rytų Europos.
„Dabar nebesijaučiu užsienietė, nors ir žinau, kad šioks toks akcentas išduoda, jog esu kitatautė, bet jau nebesistengiu kiekvienam aiškinti, iš kur esu“, – šypsodamasi aiškino Aistė.
Moteriai įstrigo viena jai nutikusi istorija.
Prieš kelerius metus, kai draugas vokietis panoro Aistę pristatyti tėvams, jo motina suprato, kad mergina yra rusė, ir neleido pasikviesti jos į namus.
Tai ne vienintelis lietuvę įskaudinęs atvejis.
„Nemaloniausi prisiminimai liko iš vizitų Užsieniečių centre, kai tekdavo pratęsti vizą ar susitvarkyti dokumentus dėl darbo. Jausdavausi nevisaverčiu žmogumi“, – apie praeities išgyvenimus pasakojo A.Loergen.
Įveikė psichologų testus
Didžiulėje įmonėje dirbančios lietuvės atkaklumas davė rezultatų.
Darbščiai ir talentingai moteriai po dvejų su puse metų buvo pasiūlyta skyriaus vedėjo pavaduotojos vieta. Tuo metu ji darbą derino su studijomis Vadybos apskaitos akademijoje ir veikla savo profesijos atstovų sąjungoje.
„Kad tinku į pavaduotojos postą, turėjau įrodyti ne tik viršininkui. Tiesa, jis ir taip buvo įsitikinęs mano sugebėjimais.
Teko atlikti begalę psichologinių testų, kurių rezultatai parodė, kad aš tinku vadovaujamam darbui“, – pasakojo A.Loergen. Dėl darbo prieš penkerius metus ji iš Kelno persikraustė į buvusią šalies sostinę Boną.
Buria Lietuvos profesionalus
„Seniai ieškojau galimybės savo darbą susieti su Lietuva. Vadybos apskaitos specialistų sąjungos Lietuvos darbo grupė – svajonės išsipildymas“, – priežastis, paskatinusias imtis veiklos gimtinėje, atskleidė A.Loergen, jau penkerius metus aktyviai dalyvaujanti šios sąjungos veikloje.
2006 metų gegužę Tarptautinė vadybos apskaitos specialistų sąjunga (vok. „Controllerverein“) nutarė plėtoti savo veiklą Rytų Europoje. Aistė pasiūlė savo pagalbą.
Ši sąjunga apima 16 Europos valstybių. Jai priklauso Estija bei Latvija. Spalį Lietuvoje įvyks pirmasis Baltijos šalių vadybos apskaitos kongresas.
„Vokietijoje įleidau šaknis giliai, tačiau turiu didelę viltį ir norą po poros metų bent kuriam laikui sugrįžti į Lietuvą ir įkurti savo įmonę, kuri padėtų bendrovėms diegti vadybos apskaitą.
Atstumas tarp Lietuvos ir Vokietijos, ypač atsiradus pigiems skrydžiams, sutrumpėjo, todėl galima įgyvendinti beprotiškai daug įdomių idėjų“, – savo planais dalijosi A.Loergen.
Atviri pašnekesiai – su tėvais
„Kai būnu Vokietijoje, noriu į Lietuvą. Kai esu Lietuvoje, pasiilgstu Vokietijos, joje susirastų draugų“, – sakė Aistė.
Porą kartų per savaitę ji internetine telefonijos programa „Skype“ bendrauja su tėvais. „Žinoma, tėvams būtų smagiau mane matyti kiekvieną savaitgalį pas juos valgančią didžkukulius.
Tačiau yra kitaip. Jei man norisi išsipasakoti, pirmiausia surenku tėvų telefono numerį“, – aiškino moteris, kurią nuo artimųjų skiria šimtai kilometrų.
Mielai sukasi virtuvėje
Trijų kambarių bute lietuvė įsikūrė dėl nuolat ją lankančių bičiulių ir artimųjų iš Lietuvos.
Pas Bonoje gyvenančią Aistę vasaros atostogas mielai leidžia 12 metų jaunesnė sesuo Evelina.
A.Loergen – aistringa virėja.
Jos mėgstamiausi – Azijos tautų patiekalai.
Moteris dažnai kviečiasi bičiulius į svečius ir jiems patiekia keturis penkis patiekalus.
Valgomojo sienos nukabinėtos kaukėmis. Jas Aistė parsiveža iš įvairių aplankytų šalių.
Dar viena jos aistra – drabužių modeliavimas.
Moteris pati ir kuria rūbų, dažniausiai dalykinių kostiumų, eskizus, ir juos siuva. Dažniausiai ji to imasi grįžusi į Lietuvą aplankyti tėvų ir draugų.
Veikli lietuvė šįmet neturės atostogų. Visus savo laisvadienius ji leidžia rūpindamasi profesiniais užmojais Lietuvoje, kongresu, vyksiančiu Vilniuje.
Tačiau ji davė sau pažadą, kad kitąmet vyks į Maldyvus ir ten įgyvendins savo seną svajonę – išmoks nardyti.