A.Kundrotas Seimo nariams aiškino, jog nepaisant to, kad prieš tris
savaites nuo sprendimo priėmimo Algirdo Brazausko vadovaujamoje Vyriausybėje
buvo gautos Generalinės prokuratūros išvados, nerekomenduojančios parduoti
įmonę „Alita“ Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Stankevičiaus
bei Dariaus Vėželio konsorciumui, tačiau po prokuratūros išvadų iškart buvo
išdėstyti ir Valstybės turto fondo (VTF) ekspertų bei teisininkų
argumentai.
„Nereikia apsimesti, kad esame tiek patyrę privatizavimo klausimais,
kad galėtume patys be ekspertų priimti atitinkamus sprendimus“, - iš
tribūnos Seime aiškino Aplinkos apsaugos ministras tas pačias pareigas ėjęs
ir dvyliktojoje Vyriausybėje.
A.Kundrotas teigė gerbiantis Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo
konstatuota, kad „Alita“, kurią privatizuoti nesėkmingai pretendavo Italijos
verslininkas Luigiterzo Bosca (Luidžitercas Boska), gerokai mažesnę kainą
pasiūliusiai bendrovės vadovų komandai valstybės buvo parduota pažeidžiant
Konstituciją.
Tačiau, jo teigimu, Konstitucinis Teismas „netraktuoja ekonominės
pusės, žiūrimas atitikimas įstatymams ir Konstitucijai“, o tuo tarpu
Vyriausybė, A.Kundroto teigimu, privalėjo atsižvelgti ir į būsimą ekonominę
naudą, į būsimą įmonės veiklos stabilumą.
Konsorciumas už privatizuojamą įmonę pasiūlė 58.05 mln. litų, o
Italijos verslininkas Luigiterzo Boscos siūloma suma buvo didesnė 15 proc.
Tačiau A.Kundrotas teigė buvęs įsitikinęs, kad perspektyvos požiūriu
ir atsižvelgus į ekspertų pateiktus argumentus, Vyriausybės sprendimas
atrodė teisingas.
Interpeliaciją Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“
(liberalai demokratai) parlamentarai teikia dar trims dabartinės
keturioliktosios Gedimino Kirkilo Vyriausybės ministrams - krašto apsaugos
ministrui Juozui Olekui, švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei bei
socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei.
Visi keturi ministrai dirbo ir dvyliktojoje Vyriausybėje, kai buvo
priimtas sprendimas privatizuoti AB „Alita“.
Nepasitikėjimo Vyriausybės nariais rengėjai reikalauja ministrų
atsistatydinti, nes valstybei pagal Seimo laikinosios komisijos sprendimą,
kuriam pritaręs yra ir parlamentas, buvo padaryta 35 mln. litų žala.
R.Žakaitienė: "Dėl "Alitos" privatizavimo teisėtumo abejonių nekilo"
Viena iš keturių interpeliacijos sulaukusių ministrių - Roma Žakaitienė - teigia neabejojusi Vyriausybės
sprendimu dėl alkoholio bendrovės „Alita“ privatizavimo.
„Mes priimdami sprendimą nė vieną sekundę nesuabejojome, kad
sprendimas galėtų būti neteisėtas. Aš asmeniškai buvau įsitikinusi, kad
visos institucijos, buvusios atsakingos už šio klausimo įgyvendinimą, padarė
savo darbą. Aš buvau tikra, kad priimant sprendimą Konstitucija nebuvo
pažeidžiama“, - Seimo nariams kalbėjo R.Žakaitienė, dabartinėje Gedimino
Kirkilo vyriausybėje einanti švietimo ir mokslo ministrės pareigas.
Ministrė sakė neteigianti, jog neša mažesnę atsakomybę nei kiti
ministrai, tačiau pabrėžė, jog dvyliktojoje Algirdo Brazausko Vyriausybėje
ji buvo kultūros ministrė, tai yra vadovavo sričiai, kuri mažiausiai yra
susijusi su ūkio reikalais.
„Aš nesakau, kad mano atsakomybė mažesnė ar didesnė, bet tas
ministras, kuris pristato klausimą, neša didžiausią atsakomybę, o kiti
ministrai, pritardami sprendimui kolegialiai, prisiima vienodą atsakomybę“,
- teigė ministrė.
R.Žakaitienė tikino gerbianti Seimo narių sprendimą inicijuoti
nepasitikėjimą ja ir dar trimis ministrais - krašto apsaugos ministru Juozu
Oleku, aplinkos apsaugos - Arūnu Kundrotu bei socialinės apsaugos ir darbo
ministre Vilija Blinkevičiūte.
„Gerbiu Seimo sprendimą, jei bus apsispręsta, kad manim negalima
pasitikėti, tikrai pasitrauksiu iš keturioliktosios Vyriausybės“, - teigė
R.Žakaitienė.
Ministrė, atsakinėdama į Seimo narių klausimus teigė, jog ją labiau
jaudintų nepasitikėjimas ja, kaip švietimo ir mokslo ministre, ir sakė
nemananti, jog savanoriškas jos atsistatydinimas išspręstų problemą.
Gegužę Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Alita“, kurią
privatizuoti nesėkmingai pretendavo Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca, gerokai mažesnę kainą pasiūliusiai bendrovės vadovų komandai valstybės buvo parduota pažeidžiant Konstituciją.
„Alitos“ privatizavimo 2003-2004 metais procesą tyrusi Seimo laikinoji
komisija nustatė, kad privatizuojant bendrovę valstybei buvo padaryta beveik
35,905 mln. litų žalos, nors Vyriausybė turėjo informacijos, kad įmonė
privatizuojama pažeidžiant įstatymus.
Pagal Konstituciją sesijos metu nepasitikėjimą ministru pirmininku ar
ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Po interpeliacijos įteikimo Seimo pirmininkui, kuris nedelsdamas ją
užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui ir Seimo nariams,
nė vienas parašas negali būti atšauktas.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2
savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo
supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos
metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Seimas, apsvarstęs ministro pirmininko ar ministro atsakymą į
interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir pusės
visų Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru pirmininku
ar ministru.
Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai pateikti
interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui.