Parlamentarai neklauso už Seimo sienų juos keikiančių sąjūdininkų (atnaujinta, nuotraukos)

BNS ir lrytas.lt
Parlamentarai toliau grindžia kelią įstatymui dėl rentų mokėjimo - antradienį Seimas po svarstymo pritarė valstybinių pensijų skyrimui buvusiems Seimo nariams. Už rentas pasisakė 46 Seimo nariai, prieš - 24, o 6 parlamentarai susilaikė. 
Pataisoms buvo pritarta daugiausia „darbiečių", liberalcentristų, socialdemokratų ir valstiečių liaudininkų balsais.
Aiškų nepritarimą išreiškė tik Tėvynės sąjungos frakcija - iš 16 posėdyje dalyvavusių konservatorių 11 balsavo prieš pataisas, 5 susilaikė ir vienintelis Saulius Pečeliūnas pritarė rentų skyrimui, nepaisant fakto, jog Seimas tik iš dalies pritarė jo siūlomoms pataisoms. Konservatorius buvo siūlęs mokėti rentas tik tiems buvusiems Seimo nariams, kurie išdirbo bent dvi ketverių metų kadencijas - iš viso 8 metus.
Tačiau „darbietė" Loreta Graužinienė siūlė neskirstyti Seimo narių į „šventus, šventesnius ir šventuosius".
Antradienį ryte Seimo nariai atmetė konservatorių siūlymą išbraukti rentų parlamentarams klausimą iš darbotvarkės, o keli šalia Seimo mitingavę Lietuvos sąjūdžio nariai bandė patekti į parlamento vidų.
Prie Seimo piketuoja apie šimtas žmonių. Minioje girdėti giedamą „Marija, Marija“, taip pat įžeidūs kreipiniai „komunistai“, „banditai“, „šunys“ ir pan. Keli sąjūdiečiai per Seimo priimamąjį bandė patekti į vidų ir savo nuomonę išrėžti parlamentarams tiesiai į akis, tačiau juos sulaikė apsauga.
Disidentas Antanas Terleckas sugebėjo prasmukti iki pat Seimo posėdžių salės. Prie salės durų jis per garsiakalbį pareiškė, jog parlamentarai nori apvogti tautą.
Sąjūdiečiai prie Seimo susirinko išreikšti savo nepasitenkinimo ketinimais įstatymų pataisomis įvesti rentų mokėjimą eksparlamentarams.
Į piketą susirinkę Lietuvos sąjūdžio nariai reikalauja įteisinti rentą visiems netekusiems darbo bankrutavusių įmonių darbuotojams, pensininkams, neįgaliesiems, sovietinio genocido aukoms ir buvusiems bei dabartiniams bedarbiams, o Seimo nariams rekomenduoja jau dabar užsiregistruoti darbo biržoje.
Kaip teigiama Lietuvos sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narių išplatintame pranešime spaudai, rentų įstatymo klausimas atskleidžia seimūnų nenorą lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje. Anot pranešimo, šis klausimas sprendžiamas skubotai, kai tuo tarpu daugelis įstatymų projektų labai ilgai „brandinami“ ir vilkinami.
Įstatymų pataisas dėl rentų Seimas svarstys antradienį po pietų.
Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, suteikiančioms eksparlamentarams teisę į piniginę rentą.
Nepriklausomybės akto signatarų ir Seimo narių statuso įstatymo pataisos numato, kad buvę Seimo nariai, neišrinkti kitai kadencijai, turės teisę gauti valstybinę rentą.
Tokios rentos dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgus į parlamente išdirbtų kadencijų skaičių.
Pavyzdžiui, jei asmuo Seime dirbo pusę vienos ketverių metų Seimo kadencijos, tai jo renta sudarytų 20 proc. Seimo nario algos, jei dirbo visą kadenciją - 40 proc., jei dvi kadencijas, tai turėtų per mėnesį gauti 60 proc. buvusios algos, o jei parlamentaras yra tikras Seimo ilgaamžis -dirbo tris ir daugiau kadencijų, jo renta sudarytų 75 proc. algos.
Valstybės renta nebūtų mokama, jei Seimo narys mandatą prarado apkaltos būdu.
Rentų mokėjimo buvusiems parlamentarams idėjai nepritaria ir yra ją pavadinęs „nekorektiška“ prezidentas Valdas Adamkus.
Tuo tarpu premjeras Gediminas Kirkilas gynė idėją pradėti mokėti rentą kadenciją baigusiems parlamentarams, tikindamas, jog tai esą atgrasintų juos nuo korumpuotos veiklos.
Kritikai sumanymą vertina kaip nepateisinamą seimūnų norą susikurti sau išskirtines gerovės garantijas, kitiems visuomenės nariams jų neturint.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.