Interpeliacijos tekstą pasirašė 33 parlamentarai, daugiausia iš
Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio frakcijų.
Nepasitikėjimą K.Prunskienei inicijavę Seimo nariai siekia
išsiaiškinti, kiek lėšų ministerija panaudojo viešiesiems ryšiams per
pastaruosius dvejus metus ir kiekvieną šių metų mėnesį, taip pat kas
patvirtino Žemės ūkio ministerijos viešųjų ryšių planus.
Konservatoriai interpeliacijos tekste klausia ministrės, ar ši
nemananti, kad esant tokioms aplinkybėms, ji turėtų prisiimti asmeninę
atsakomybę ir atsistatydinti, nes Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad
valstybės tarnyboje šiurkščiu pažeidimu yra laikomas „piktnaudžiavimas
tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje
įstatymo reikalavimų pažeidimas“.
Parlamentarai taip pat pažymėjo, jog „tarnybinė nuobauda - atleidimas
iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą“.
Interpeliacijos iniciatoriai klausia ministrės, ar ši nemananti, jog
turėtų grąžinti į valstybės biudžetą tas lėšas, kurios buvo panaudotos jos,
kaip politikės, savireklamai.
Pati žemės ūkio ministrė anksčiau yra teigusi nemananti supainiojusi
viešuosius ir privačius interesus bei kaltina konservatorius esant
nepatenkintus geru Žemės ūkio ministerijos ir jos pačios darbu.
K.Prunskienė gali apskųsti VTEK sprendimą administraciniam teismui per
vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo.
Šiuo metu interpeliacija jau yra pareikšta dar keturiems ministrams,
kuriuos opozicinės Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“
frakcijos kaltina priėmus netinkamus sprendimus dėl bendrovės „Alita“
privatizavimo.
Darbiečiai ir liberaldemokratai siekia atstatydinti ministrus, kurie
dirbo ir sprendimus dėl „Alitos“ priėmusiame Algirdo Brazausko kabinete, ir
dabartinėje socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje - švietimo ir
mokslo ministrę Romą Žakaitienę, krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką,
socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę bei aplinkos
ministrą Arūną Kundrotą.
Pagal Konstituciją sesijos metu nepasitikėjimą ministru pirmininku ar
ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Po interpeliacijos įteikimo Seimo pirmininkui, kuris nedelsdamas ją
užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui ir Seimo nariams,
nė vienas parašas negali būti atšauktas.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2
savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo
supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos
metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Seimas, apsvarstęs ministro pirmininko ar ministro atsakymą į
interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir pusės
visų Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru pirmininku
ar ministru.
Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai pateikti
interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui.