Kovoje su sovietiniu režimu memorandumo pasirodymas buvo ne mažiau svarbus įvykis nei “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” pirmojo numerio pasirodymas 1972 kovą ar Romo Kalantos gyvybės auka ant Lietuvos laisvės aukuro.
Lietuvai patekus į sovietų režimo priespaudą Katalikų bažnyčia atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Religijai priešiškas režimas siekė suvaržyti jos veikimo erdvę ir nuosekliai griauti autoritetą. Tuo pat metu aktyviai skleista propaganda, kad Sovietų Sąjungoje garantuojama sąžinės ir tikėjimo laisvė. Bažnyčiai, atkirstai nuo žiniasklaidos priemonių ir išorinio pasaulio, iškilo reali tylaus susidorojimo grėsmė.
„KGB nežinant Lietuvos opozicija 1971-ųjų gruodį pradėjo koordinuotą veiklą. Katalikų bažnyčia buvo persekiojama ir jos veikla ribojama. Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavičius buvo be teismo suimtas, o vėliau ištremtas į Žagarę. Daugybė buvo įkalinti. Ateizmo disciplina buvo privaloma mokyklose.“ Toks niūrus vaizdas atsiskleidžia iš vieno puslapio peticijos, kuri buvo slaptai platinama po Lietuvos parapijas.
KGB stengėsi nutraukti parašų rinkimą, daug kopijų buvo sunaikinta, bet visų nuostabai, išliko daugiau negu šimtas su 17054 parašais. “17 000 memorandumas”, pasiekęs Vakarų pasaulį, atskleidė tikrąją tikėjimo padėtį Sovietų Sąjungoje. Memorandumas Lietuvos katalikų bei išeivijos dvasininkų pastangomis pasiekė Britanijoje veikusį komunizmo studijų centrą – Kestono institutą, įkurtą 1969 metais kunigo Michaelo Bourdeaux iniciatyva.
„Istorija, kaip peticija pasiekė Kestoną, išaiškėjo tik prieš pusantrų metų Vilniuje, parodos Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje metu,“ - pasakoja M.Bourdeaux. Pasak jo, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” talkininkė Nijolė Sadūnaitė pasiryžo šūsnį su parašais nuvežti į Maskvą, bet pakeliui ji suvokė, kad dokumentas greičiausiai bus sunaikintas.
Nutarusi perduoti svarbų dokumentą užsieniečiui, ji surado britų žurnalistą, kuris perėmė iš moters šią užduotį. Žurnalistas perdavė peticiją britų diplomatui, kuris persiuntė ją M.Bourdeaux 1972 metais. Tuo metu apie Kestono veiklą jau daugelis žinojo.
Tais pačiais metais memorandumo kopija pasiekė ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Kurtą Waldheimą. Kestono Instituto archyvai netrukus iš Jungtinės Karalystės keliaus saugojimui į Jungtines Valstijas. Lietuvos garbės konsului Anthony Packeriui pasiūlius Kestono institutas nusprendė, kad Lietuvių tautos laisvės kovų prieš sovietinį režimą vertybė turi grįžti ir būti saugoma Lietuvoje.
„Liepos 9 dieną ketinu Memorandumą perleisti Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Tikiuosi, kad galėsiu jį įteikti Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui, parašų rinkimo iniciatoriui“, - džiaugėsi kunigas, peticiją vadinantis „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dokumentu“.
Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Kauno vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas, Kunigų seminarijos rektorius monsinjoras Aurelijus Žukauskas, Marijonų kongregacijos provincijolas Vytautas Brilius, Kauno meras Andrius Kupčinskas ir tarybos nariai bei su Memorandumu susiję asmenys - Petras Plumpa, mokytoja Ona Brilienė, taip pat atstovai iš vietovių, kur buvo renkami parašai.
Memorandumą planuojama saugoti Kauno arkivyskupijos kurijoje ir tinkamomis progomis leisti su juo susipažinti visuomenei Kauno muziejuje. Lietuvos Nacionalinis muziejus padarys Memorandumo kopiją (faksimilę), kuri bus įteikta ir Kestono institutui.
Savaitgalį apie šį istorinį įvykį numato rašyti ir „The Times“ žurnalistai.