Pagal minėtą koncepciją, į Konstitucinį Teismą galėtų kreiptis visi
piliečiai, įmonės ir organizacijos, kurių konstitucinės teisės ir laisvės
pažeidžiamos ir kurie yra išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones.
Šiuo metu abejoti įstatymų atitiktimi pagrindiniam šalies įstatymui
gali tik Seimas arba jo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė bei visų lygių
teismai.
Anot koncepcijos, kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas galėtų
būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo galutinio valstybės institucijos
sprendimo.
Numatoma, kad kreipimosi mokestis bus minimalus - tokiu būdu būtų
sudarytos prielaidos konstitucinės gynybos priemonę padaryti plačiai
prieinamą, taip pat ir socialiai jautriems asmenims.
Pagal paruoštą koncepciją taip pat numatoma, kad leidus fiziniams ir
juridiniams asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, turėtų
sumažėti kreipimųsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), taip pat
padaugėtų bylų Konstituciniame Teisme, todėl gali prireikti pertvarkyti
darbo organizavimą.
Tačiau koncepcijoje, kuriai pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
nebesiūloma padidinti teisėjų skaičių.
Dabar Lietuvos Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami
devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teismas kas treji metai yra
atnaujinamas vienu trečdaliu: teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kurių po
tris teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas.
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai
neprieštarauja Konstitucijai, o prezidento ir Vyriausybės aktai
neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.