Tai ketvirtadienį nusprendė Konstitucinis Teismas, priėmęs nutarimą,
jog neteisėtai nacionalizuotos nuosavybės atkūrimą valstybiniuose parkuose
ir draustiniuose reglamentuojančios įstatymo nuostatos prieštarauja
pagrindiniam šalies įstatymui.
Anksčiau piliečiai galėjo prašyti neteisėtai nusavintą jų žemę
sugrąžinti valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje,
nepaisant to, kad iki neteisėtos nacionalizacijos jų žemė nebuvo tokio parko
ar draustinio dalis.
Taip pat asmenys, kurie turėjo žemės parko ar draustinio teritorijoje,
bet patys negyveno joje, nebegalės atkurti nuosavybės teisių šiose ypatingai
saugotinose teritorijose, nors anksčiau tai nebuvo draužiama.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti
tokio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, kad
asmeniui vietoje jo kitoje vietovėje turėtos žemės kaip lygiavertis turtas
būtų perduodama nuosavybėn žemė, esanti ypač vertingoje vietovėje.
Toks teisinis reguliavimas, anot Konstitucinio Teismo, sudarytų
teisines prielaidas atsirasti sunkiai kontroliuojamiems ypač vertingų
vietovių kokybiniams pokyčiams ir būtų nesuderinamas su konstituciniu
teisinės valstybės principu.
Tačiau nutarime pabrėžta, kad jei asmuo gyvena valstybiniame parke ar
draustinyje ir turėjo jame žemės, kuri buvo neteisėtai nusavinta, bet negali
būti grąžinama natūra, vietoje jo turėtos žėmės gali būti suteikiamas
lygiavertis plotas kitoje to valstybinio parko ar draustinio teritorijos
dalyje.
Bet, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, toks nuosavybės teisių
atkūrimo būdas neturi sudaryti teisinių prielaidų atsirasti sunkiai
kontroliuojamiems ypač vertingų vietovių kokybiniams pokyčiams, kurie galėtų
atsirasti dėl labai suaktyvėjusios ūkinės veiklos.
Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikomos ne tik žemės, bet ir
miškų plotų bei vandens telkinių nuosavybės teisių atkūrimui.