Daugiau nei savaitę miestas buvo pilnas įvairiausio amžiaus šokėjų nuo septynmečių iki aštuoniasdešimtmečių, atvykusių ne tik iš visos Lietuvos, bent ir iš įvairių užsienio šalių.
Keliose miesto erdvėse repetavo septyni tūkstančiai Dainų šventės dienos Kaune dalyvių.
Ketvirtadienio vakarą jie surengė generalinę repeticiją šventės vietoje – S.Dariaus ir S.Girėno stadione.
Išvakarėse stadionas buvo išklotas specialia danga. Todėl aikštyne balos netelkšojo. Tačiau daugiau nei tris valandas trukusios repeticijos metu beveik visą laiką lijo.
Nors buvo ketinta repetuoti su koncertui skirtais tautiniais drabužiais, dėl lietaus šios minties teko atsisakyti.
Šokėjai naudojo tik šokiams būtiną atributiką – tautines skaras ir lininius audeklus, medžio įrankius. Šokėjai tikėjosi, jog iki penktadienio vakaro visa tai išdžius.
Repeticija vyko sklandžiai, režisieriams stabdyti šokėjus teko retai ir trumpam.
Praėjusį penktadienį, antrąją Dainų šventės dieną, kauniečiams buvo ruošiamasi pristatyti programą „Lino sakmė“.
Linas lietuvių buityje bei kultūroje buvo ir lieka svarbiu. Jis lydi žmogų nuo gimimo iki mirties. Todėl šokių dienai ir pasirinkta ši tema.
Koncerto metu buvo ruošiamasi pristatyti keturių dalių programą. „Lino pasaka“ sujungė senolius ir vaikaičius, „Pasėjau linelį“ – lino sėjos ir linarūšio apeigų šokius, „Linui žydėti – mergelei tekėti“ – skambėjo vestuvinės dainos.
Paskutinėje šventės dalyje „Išausim margą šokių ratą“ dalyvius suvienijo marga drobė, kurioje išrašytas žodis „Lietuva“.