Laiške vyskupams Vokietijoje gimęs popiežius atmeta Katalikų
Bažnyčioje girdimą kritiką, kad šis seniai lauktas jo žingsnis gali
suskaldyti katalikų bendruomenę ir niekais paversti 7-ajame dešimtmetyje
įvykdytas reformas, kurioms nepritaria daugelis tradicijų šalininkų.
Antrasis Vatikano suvažiavimas, kuris vyko 1962-1965 metais,
liturgijos lotynų kalbą pakeitė vietos kalbomis, leido užmegzti ekumeninius
ryšius su kitomis religijomis ir atsisakė tekstų, kurie žydams atrodė itin
įžeidžiami ir kurie dabar gali vėl neva būti pradėti naudoti.
„Ši baimė nepagrįsta, - sakoma popiežiaus laiške. - Tai, ką ankstesnės
kartos laikė šventu dalyku, ir mums lieka šventas ir didis dalykas, ir to
negalima staiga visiškai uždrausti ar net laikyti žalingu dalyku“.
Popiežius leido katalikams visame pasaulyje prašyti savo kunigų mišias
aukoti lotynų kalba ir net krikštytis ar tuoktis pagal senąsias
lotyniškąsias apeigas.
Jei kunigas atsisakytų tai daryti, tikintieji galės kreiptis į savo
vyskupą, kurio, pasak popiežiaus, „labai prašoma patenkinti jų norus“. Jei
ir tai nepadėtų, žmonės galės kreiptis ir į patį Vatikaną.
Anksčiau vietos vyskupai galėjo leisti arba uždrausti lotyniškąsias
mišias.
Benediktas XVI sakė, kad nori susitaikyti su tradicionalistais, kurių
radikaliausi verčiau ryžosi atsiskirti nuo Bažnyčios negu pripažinti Antrojo
Vatikano susirinkimo reformas. Tai buvo pirmoji dabartinių laikų schizma.
Įtakingiausias tradicionalistų vėliavnešys yra Šventojo Pijaus X
draugija (SSPX), kurią įkūrė velionis prancūzų arkivyskupas Marcelis
Lefebvre'as ir kuri skelbiasi vienijanti maždaug
milijoną narių.
„Tai klausimas dėl ... susitaikymo Bažnyčios širdyje, - sakė
popiežius. - Kai žiūri į praeitį, į skilimus, ... Bažnyčios lyderiai padarė
nepakankamai, kad būtų išlaikytas ar atgautas susitaikymas ar vienybė“.