HELCOM duomenimis, labiausiai šiukšlėmis užterštos Baltijos jūros
vietos yra prie intensyvios laivybos kelių, upių žiočių ir paplūdimių.
Labiausiai prišiukšlintose vietose šiukšlėmis laikomų objektų buvo rasta
tiek, kiek vidutiniškai randama Šiaurės jūros paplūdimiuose, t.y. 700-1200
objektų 100-ui metrų kranto. Tuo tarpu vidurkis tesiekė 6-16 objektų 100-ui
metrų kranto. Hektarui jūros teko ne daugiau kaip 1 šiukšle laikomas
objektas.
Šiukšlės, anot tyrimo, nors ir kelia susirūpinimą, vis dėlto nėra
pagrindinis Baltijos jūros taršos šaltinis.
Baltijos jūrą šiukšlėmis labiausiai teršia tarp Suomijos ir Švedijos
kursuojantys kruiziniai keltai, krovininiai laivai, nemaža dalis šiukšlių į
jūrą patenka Lenkijoje, Baltijos šalyse bei Rusijoje - tai rodo užrašai ant
etikečių.
Tyrime dalyvavo šešios HELCOM priklausančios valstybės - Lietuva,
Latvija, Estija, Rusija, Lenkija, Danija.
HELCOM tokio pobūdžio tyrimą atliko pirmąkart, atsižvelgusi į tai, kad
šiukšlinimas yra vienas pagrindinių pasaulinio vandenyno taršos veiksnių.
JAV Mokslų akademijos duomenimis, į pasaulinį vandenyną kasmet patenka apie
6,4 mlrd. tonų šiukšlių, kurių 70 proc. nuskęsta, 15 proc. yra išplaunama į
krantą bei dar tiek pat plūduriuoja vandens paviršiuje.
HELCOM, kuri koordinuoja Helsinkio konvenciją, sudaro Baltijos jūros
šalys - Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija, Švedija,
Vokietija, Rusija bei Europos Komisija. Ši konvencija, kuria šalys nutarė
imtis bendrų veiksmų Baltijos jūrai išsaugoti, buvo pasirašyta 1947 metais.