Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį paskelbė, kad
panaikina Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimą,
kuriuo iš G.Vasiliausko buvo atimtas Lietuvos piliečio pasas.
„Efektyvūs ryšiai jį sieja su Lietuvos valstybe, su Rusija jokių ryšių
nėra“, - rašoma teismo nutartyje
„Tai pamoka visoms institucijoms, kurios atstovauja iš esmės svetimos
valstybės interesus. Nes visas procesas buvo būtent toks - kelios pažymos iš
Rusijos ambasados ir nieko daugiau“, - sakė Krašto apsaugos ministro (KAM)
patarėjas Dainius Žalimas. KAM šioje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu.
G.Vasiliauskas į tarnybą bus grąžintas kai įsiteisės teismo sprendimas. Migracijos departamentas Vilniaus apygardos administracinio
teismo sprendimą per 14 dienų dar gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.
Po 15-kos sėkmingų karjeros metų Lietuvos kariuomenėje šiemet
G.Vasiliauskas sužinojo, kad galbūt esąs Rusijos pilietis arba žmogus be
pilietybės. Ant plauko pakibo karjera Lietuvos kariuomenėje, nes pagal
galiojančius įstatymus, ne Lietuvos piliečiai tarnauti Lietuvos kariuomenėje
negali.
G.Vasiliauskas sovietmečiu baigė Leningrado pėstininkų mokyklą ir kaip
karininkas tarnavo tuometinėje sovietų armijoje Rusijoje.
1991-siais po kruvinųjų Sausio 13-sios įvykių Lietuvoje tuometinis
SSRS karo ministras leido visiems iš Pabaltijo atvykusiems karininkams
grįžti į savo tėvynę, jei jie pageidauja.
„Vasiliauskas atvyko čia, sužinojo, ko reikėtų, kad galėtų grįžti į
Lietuvos kariuomenę. Jam buvo paaiškinta, kad jis visų pirma turi
susitvarkyti visus formalumus ir tada galės grįžti. Jis tą ir padarė“, -
žurnalistams yra sakęs Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento
direktoriaus pavaduotojas Algminas Gutauskas.
Tik 1992-siais buvo pasirašyti baigiamieji dokumentai ir
G.Vasiliauskas buvo išleistas iš sovietų kariuomenės.
Grįžęs į Lietuvą, karininkas praėjo Migracijos departamento
procedūras, gavo Lietuvos pilietybę ir atėjo dirbti į Krašto apsaugą.
Lietuvos kariuomenėje jis tarnauja jau 15 metų, sėkmingai kilo karjeros laiptais, nuolat buvo skatinamas.
Tuo tarpu Migracijos departamentas šiemet Krašto apsaugos ministeriją
informavo, kad G.Vasiliauskas nebelaikomas Lietuvos piliečiu, kadangi
Rusijos ambasada pranešė, jog G.Vasiliauskas nuo 1992 metų yra Rusijos
pilietis.
Remdamasis tokiu Rusijos ambasados raštu, Migracijos departamentas
priėmė sprendimą nelaikyti karininko Lietuvos piliečiu.
„Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs, kad SSRS pilietybė, kaip
okupacijos išdavoje primesta pilietybė, yra niekinis aktas. Po Migracijos
departamento sprendimo aukštas Lietuvos karininkas, turintis teisę dirbti su
slapta informacija, turėtų eiti į Rusijos ambasadą, prašyti „ar būsit tokie
malonūs, leisit man atsisakyti pilietybės?“. Galbūt ten pasakys „Būsit
malonūs, jei jūs būsit malonūs“, - svarstė A.Gutauskas.
Krašto apsaugos ministerijos atstovų teigimu, tai kol kas vienintelis
toks atvejis dėl peršamos Rusijos pilietybės Lietuvos kariuomenės
karininkui.
Kol vyksta teisminis procesas, G.Vasiliauskas yra nušalintas nuo
Logistikos vado pareigų ir yra rezervo grupėje.
Anksčiau jis dirbo NATO štabe, buvo paskirtas Afganistano Goro
provincijos atkūrimo projekto vadovu.