Narkotikų likučiai - mikrodalelės - nuo rankų nuplaunami maždaug per 15 kartų. Ant daiktų, prie kurių prisiliečia narkotikus vartojantys žmonės, šios dalelės išlieka maždaug dvi savaites.
Tačiau didžiausia Lietuvoje institucija, atsakinga už narkomanijos prevenciją, - prie Vyriausybės esantis Narkotikų kontrolės departamentas (NKD) - atsišaudo įstatymais ir, regis, daro viską, kad mokyklos nepradėtų tikrinti moksleivių.
Naujausi, vos prieš keletą savaičių apibendrinti narkotikų paplitimo švietimo įstaigose tyrimai ne vieną mokyklos vadovą galėjo priversti griebtis raminamųjų vaistų. Narkotikams mokykloje, atrodo, nėra jokių barjerų. 23 procentai arba kone kas ketvirtas moksleivis - toks narkotikų paplitimo mokyklose mastas.
Ankstesnių alkoholio ir narkotikų vartojimo tyrimų Lietuvos mokyklose duomenimis, kokį nors narkotiką bent kartą yra išbandę maždaug 16 procentų vyresnio amžiaus moksleivių.
„Mums visiems bet koks testavimas nebūtų baisus - mes švarūs“, - sakė sostinės „Šaltinėlio“ vidurinės mokyklos dešimtokas Steponas S. „Švarūs“ visi klasėje? „Visi“, - nukirto moksleivis.
Ar, pavyzdžiui, šlapimo mėginys nesukeltų tam tikrų nepatogumų? „Galbūt tiems, kurie svaiginasi ir nori tai nuslėpti, nebūtų malonu“, - tarstelėjo dešimtokas.
Ar testavimas nepažeidžia mokinių teisių? „Apie tai nesusimąsčiau: su manimi tai nesusiję. Manyčiau, kad visiems, kurie nevartoja narkotikų, dėl testų nei šilta, nei šalta. O tie, kurie tai daro, be abejo, mėgintų nuo testų kaip nors išsisukti“, - patikino sostinės S.Daukanto vidurinės mokyklos abiturientė Agnė.
Merginos teigimu, iš 28 jos bendraklasių gal tik 5 buvo bandę rūkyti „žolės“. „Iš jų vienas buvo smarkokai įjunkęs, bet vėliau metė, - pasakojo aštuoniolikmetė. - Manyčiau, kad dažniau užsikabina tie mokiniai, kuriems patinka lankytis naktiniuose klubuose. Pažįstu vieną Kaune gyvenančią mergaitę, kuri susidraugavo su vaikinu ir, pradėjusi su juo vaikščioti į klubus, greitai įprato prie narkotikų“.
NKD teigimu, apie narkotikų paplitimą mokyklose sprendžiama iš anketų. Ar mokantis mokykloje jas dažnai tekdavo pildyti?
„Per pastaruosius trejus metus - tik vieną kartą, devintoje klasėje. Tąkart buvo klausinėjama apie svaigalų gėrimą, rūkymą ir, rodos, narkotikų vartojimą. Ir viskas. Daugiau jokių apklausų nebuvo“, - atsakė Agnė.
PPavasarį pradėti iki mokslo metų pabaigos trukę Vilniaus mokyklų tyrimai buvo išskirtiniai: juose nedalyvavo moksleiviai. Tyrėjams sutarus su mokyklų vadovais, ieškant narkotikų pėdsakų buvo tiriama aplinka, bet ne patys mokiniai.
Iš 23 mokyklų, kuriose ieškota narkotikų pėdsakų, tik viena buvo „švari“. Nė vienas iš trisdešimties toje mokykloje paimtų mėginių nerodė, kad joje būtų vartojami narkotikai.
Poroje mokyklų iš daugybės mėginių teigiamas buvo vos vienas kitas testas, bet likę rezultatai stulbino. Nes daugybėje mokyklų narkotikai vis dėlto vartojami masiškai: iš 340 mokyklose paimtų mėginių 82 buvo teigiami, o tai - bemaž ketvirtadalis.
Paaiškėjo, kad kanapės („žolė“) - labiausiai tarp mokinių paplitęs narkotikas. Heroino ir sintetinių narkotikų pėdsakų aptikta mažiau.
Mėginiai buvo imami tam tikrose vietose. Kuriose, dažniausiai nuspręsdavo mokyklų socialiniai pedagogai. Paprastai tai būdavo tualetų arba klasės durų rankenos, suolai, kompiuterių klaviatūros, neretai - ir grindinys tose vietose, kur būriuojasi ir rūko moksleiviai. Mėginiai buvo imami tuomet, kai mokykloje ar klasėje nebūdavo vaikų. O naujausi tyrimai apskritai buvo padaryti mokslo metams jau pasibaigus: mokyklų vadovai norėjo įsitikinti, kad tyrimai tikrai neklaidino.
Tačiau kokios mokyklos buvo tikrinamos, neskelbia nei Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC), nei kitos tyrimuose dalyvavusios institucijos: prieš testuojant su mokyklų vadovais sutarta, kad informacija apie rezultatus niekur nenutekės. Ir tai suprantama: kiekvienas vadovas nori išsaugoti mokyklos prestižą. Be to, sužinoję apie tyrimų rezultatus, tėvai akimirksniu vaikus suvestų į tą vienintelę „švarią“ mokyklą.
„Atleiskite už sutrukdymą, bet gal galėtumėte ištirti sūnaus paltą? Numanau, kad jis vartoja narkotikus, bet gal kartais klystu?“ - toks sunerimusios motinos skambutis pribloškė verslininkę, mokslinio techninio susivienijimo „Novatex“ direktorę Zinaidą Tamaševičienę.
Ar ant to palto buvo narkotikų pėdsakų? „Taip“, - Z.Tamaševičienė linktelėjo galva.
„Novatex“ - aerozolinius testus gaminančios Izraelio bendrovės „Mistral Group“ atstovė. Bendrovė neturi konkurentų - analogiškų testų Lietuvos rinkoje nėra. Šie testai, kaip narkotinių medžiagų aptikimo ir atpažinimo metodas, jau per dešimt metų naudojami tiriant Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Čekijos, Vengrijos ir daugybės kitų valstybių mokyklų aplinką. Neseniai šį metodą - kaip narkotikų prevencijos priemonę - pradėjo taikyti ir Estijos švietimo įstaigos.
Lietuvoje tai daro Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pasak jos Operatyvinės veiklos valdybos viršininko, pulkininko leitenanto Antano Montvydo, aerozoliai ne kartą padėjo aptikti per sieną gabenamas narkotines medžiagas arba nustatyti jų rūšį.
Testas yra paprastas. Norint aptikti ir atpažinti narkotikus, specialia mėginio skiaute perbraukiama per narkotikus vartojančio žmogaus daiktus - stalą, kompiuterio klaviatūrą, rašiklį, drabužius. Apipurkšti aerozoliu narkotikų likučiai, prilipę prie skiautės, nusidažo įvairiomis spalvomis. Kokiomis, priklauso nuo narkotinių medžiagų rūšies: marihuanos, heroino, amfetamino, metamfetamino (ekstazio), kokaino likučiai į aerozolį reaguoja skirtingai.
„Tačiau niekada nemuškite vaiko, jei testas - teigiamas, - pasaulyje galiojančią taisyklę priminė Z.Tamaševičienė. - Testas - tai įspėjimas. Ir žvalgytuvės. Po to būtina atlikti laboratorinius tyrimus“.
Diskusijos, kad mokyklos turi būti testuojamos dėl narkotikų, visu karštumu virė maždaug prieš ketverius metus. Tuomet svarstyta, ar šlapimo testai, kai mėginys ištirti duodamas dalyvaujant kitam asmeniui, nežemina mokinio orumo. Nes nėra paprasta nueiti į tualetą lydimam kitų asmenų. Be to, ištirti šlapimą iš karto, be laboratorijos, neįmanoma: skubaus šlapimo testavimo būdo nėra.
Bet privalomojo mokinių testavimo programa taip ir nebuvo patvirtinta. Mokykloms buvo palikta teisė spręsti pačioms, kokius narkotikų prevencijos būdus rinktis, jei apskritai verta tai daryti.
Pasak Seimo Narkotikų prevencijos komisijos pirmininkės Ramunės Visockytės, daugumoje JAV, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos mokyklų patvirtinta vidaus tvarka, kurioje numatyti ir nuolatiniai aplinkos tyrimai. Iš jų sprendžiama, ar narkotikų platintojai dar neįkėlė kojos į mokyklą, o jei įkėlė - kokių priemonių imtis.
Dauguma JAV švietimo įstaigų sudaro sutartis ir su moksleivių tėvais. Šie žino, kad vaiką leidžia į tokią mokyklą, kurioje bus nuolat tiriama aplinka arba dėl narkotikų vartojimo tikrinami patys moksleiviai.
„Kai testai perspėja, kad mokykloje ima plisti narkotikai, imamasi priemonių, - aiškino R.Visockytė. - Visi žino: jei vienas mokinys rankoje laiko narkotikus, visada šalia atsiras kitas, kuriam jie tuojau pat bus įkišti į burną“.
„Pernai, sužinojusi apie specialius aerozolius, viena pirmųjų ėmiausi iniciatyvos. Nes tai - reali galimybė pamatyti, kas išties vyksta mokyklose, - sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos ugdymo skyriaus vedėja gydytoja Viktorija Montvilienė. - Buvau ir tarp specialistų, pernai lapkritį prie apskritojo stalo diskutavusių apie šį metodą. Pamenu, tik vienintelė diskusijos dalyvė, NKD direktorė Audronė Astrauskienė, po visko jau vilkdamasi paltą, pratarė, kad tokių tyrimų mokykloms nereikia“.
Pasak V.Montvilienės, neprašant NKD pritarimo, mokyklas vis dėlto buvo pradėta testuoti. Tai, kas buvo jose aptikta, pribloškė net visko mačiusius medikus. Bet kai buvo baigti tyrimai, VVSC netrukus gavo smūgį iš paties NKD.
„Esu valstybinėje institucijoje dirbanti medikė: privalau būti atsargi, todėl ištirti rūpestingai atsirinkau mokyklas. Atsiklausiau jų vadovų, ar galima tokius testus atlikti, - visi sutiko. Buvome sutarę, kad laikysimės konfidencialumo, antraip nukentėtų testuojamų mokyklų prestižas, - aiškino V.Montvilienė. - Nieko neįžeidėme ir niekam nepakenkėme. Ir staiga iš NKD sulaukėme grasinamo laiško dėl neva neteisėtai atliktų tyrimų“.
„Nesuprantame, kas, kur ir kada buvo testuojama, nes tyrėjai bando išsaugoti konfidencialumą. Tik iš aerozoliniams testams atstovaujančios bendrovės esame gavę trumputį tyrimų apibūdinimą“, - sakė NKD teisės ir personalo skyriaus vedėja Eglė Latauskienė. Kuo remiantis atlikti tyrimai? Ar nepažeista teisės aktų? Kokia tyrimų metodologija? Kaip pateikti ir kam pateikti rezultatai? Šiuos klausimus sužinojęs apie tyrimų rezultatus NKD pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centrui.
„Kol neturime atsakymų į juos, susilaikome ir nuo platesnių komentarų, - sakė E.Latauskienė. - Tačiau jau dabar drįstu suabejoti, ar 23 mokyklos sugebės išsaugoti konfidencialumą ir tyrimai netaps mokyklų administracijos bauginimo priemone.
Tyrimų rezultatai visuomenei sukėlė šoką, bet ar visa tai nėra tik aerozolių reklamos triukas? NKD yra už įvairių šiuolaikinių metodų taikymą tiriant ir narkotikų paplitimą aplinkoje, ir patį žmogų, bet su vienintele sąlyga: visos šiuolaikinės technologijos pirmiausia turi būti suderinamos su Lietuvos teisine baze“.
Specialisto komentaras: Tikrinimas mokyklų prestižo negriauna
Aplinkos tikrinimas naudojant aerozolį ar kitas priemones galėtų būti taikomas ir Lietuvos mokyklose, juo labiau kad kitų šalių patirtis rodo, jog tai - veiksmingas būdas. Taip mano Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimaitis.
Jo nuomone, testai padėtų pačioms mokykloms susivokti, kad narkomanijos pavojus egzistuoja. Žinant tai, būtina imtis prevencijos priemonių, pirmiausia - stiprinti vaikų atsparumą, kad jie sugebėtų atsispirti narkotikų siūlytojams. Juo labiau kad šiuo metu Lietuvoje apskritai nėra nė vienos reabilitacijos įstaigos, galinčios pagelbėti į narkotikus įklimpusiems vaikams.
„Apmaudu, kad Narkotikų kontrolės departamentas nefinansavo projekto, parengto Vilniaus mokyklų aplinkai tikrinti, - sakė A.Šimaitis. - Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu yra skyrusi lėšų savivaldybėms, kad jos rengtų konkursus ir įgyvendintų regioninius narkomanijos prevencijos projektus. Vilniaus savivaldybė iš tų lėšų ir parėmė Vilniaus visuomenės sveikatos centro iniciatyva atliktus tyrimus“.
Pasak A.Šimaičio, ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų mokyklose vis dėlto numatoma paskleisti informaciją apie tai, kokių yra galimybių aplinkai ištirti. Nes, žinodamos apie narkotikų paplitimą, mokyklos galėtų tikslingiau organizuoti prevencinį darbą. Juo labiau kad praėjusiais mokslo metais mokyklose pradėta įgyvendinti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa. Ji turi padėti ugdyti žmogų, norintį gyventi sveikai ir sugebantį atsispirti alkoholiui, rūkalams ar narkotikams.
„Manau, kad testavimas yra būtina priemonė. Žinau, kad kai kurių savivaldybių mokyklose atliekami ir šlapimo tyrimai, bet jų rezultatai nėra patikimi. Taip pat abejojama, ar toks vaikų tikrinimas, negavus tėvų sutikimo, yra teisėtas“, - kalbėjo A.Šimaitis.
„Ekstros“ pašnekovas įsitikinęs - mokyklų, kurios siekia vaikams garantuoti saugią ir sveiką aplinką, prestižas tik didėja.
Testas pastūmėjo gydytis
„Heroiną vartojau nuo 16 metų, bet ir tuomet, kai sulaukiau 18-kos, nei tėvai, nei mokytojai, nei draugai to nežinojo. Buvau labai protingas narkomanas. Specialistai bandė mane sugauti tikrindami šlapimą, bet man pavykdavo juos suklaidinti.
Bet heroinas mane žudė. Vartojau jį vis dažniau. Vienądien į mokyklą atsinešiau ryšulėlį narkotikų ir, kaip visada, jų pauosčiau. Direktorius Lonnie kažką pastebėjo: pasikvietė mane į savo kabinetą ir pradėjo pasakoti, kaip jis išgyvena dėl manęs. Patikinau jį, kad esu švarus ir kad jis gali mane patikrinti tuojau pat, vis tiek nieko neras. Maniau, kad paprašys duoti šlapimo, bet apsirikau. Vietoj šlapimo testo jis ant stalo padėjo juodą lagaminą. Iš jo išėmė aerozolio ir paprašė manęs pūstelėti nosimi ant popieriaus skiautės.
Buvau uostęs narkotikus dešine šnerve - bandžiau pūstelėti kaire. Bet Lonnie paaiškino: jei ant to popieriuko bus bent dalelytė heroino, papurškus aerozolio, jis pasidarys violetinis. Buvau įsitikinęs, kad to Lonnie popieriuko spalva nepasikeis, bet pasikeitė. Buvau sučiuptas. Ir apstulbęs: atsirado testas, kurio nesugebėjau apgauti.
Lonnie viską sužinojo: testas demaskavo mane. Ėjau namo vis dar galvodamas, kaip tą testą pergudrauti, bet nepergudravau. Liko žengti pirmyn - gydytis. Taip atsidūriau narkomanų reabilitacijos centre“.
2002 m., Thomo J.Rubino akademijos (JAV) studentas.
Narkomanijos prevencija: milijonai - į balą?
Maždaug po 13 milijonų litų, kasmet skiriamų Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programai, išmetami veltui? Valstybės kontrolė, atlikusi šios programos auditą, išvadas pateikė šiemet vasarį. Nė vienoje audito išvadų nebuvo užuominos, kad už programos įgyvendinimą atsakingas Narkotikų kontrolės departamentas būtų padaręs ką nors gera.
Narkomanijos prevencijos projektams kasmet pinigų skiriama vis daugiau, tačiau jų veiksmingumas nevertinamas. Nėra pagrįstų duomenų, pagal kuriuos būtų nustatytas narkomanų gydymo poreikis šalyje. Priklausomybės ligų gydymo kokybė nekontroliuojama, priklausomybės ligų centruose vaikams teikiamos nelicencijuotos paslaugos. Nevertinami gydymo metadonu rezultatai. Tokių punktų valstybės auditas suskaičiavo daugybę.
Anot auditorių, blogai, kad NKD apskritai iki šiol nesugebėjo įvertinti narkomanijos paplitimo masto. „Departamentas naudoja neišsamius duomenis apie žmones, sergančius priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, todėl yra rizika, kad ši institucija negali įgyvendinti narkotikų kontrolės politikos“, - kalbėjo vyriausioji valstybinė auditorė Rasa Baušienė. Pasirodo, NKD, 2005 metais atlikdamas narkotikų vartojimo paplitimo tyrimą, skaičiavo amfetaminą, kokainą, heroiną, kitus narkotikus vartojančius asmenis, bet nekreipė dėmesio į opioidų derivatų vartotojus. Atseit šie žmonės yra asocialūs, todėl tyrimui nepasiekiami.
Medikai tai kategoriškai neigė: opioidus vartoja 80 procentų priklausomybe nuo narkotikų sergančių žmonių ir dauguma jų anaiptol nėra visuomenės padugnės.
Slepiama ir tai, kiek žmonių miršta apsinuodiję narkotikais. Teigiama, kad per metus jų skaičius siekia 30-40, bet, anot toksikologų, tokių mirčių yra bent šešiskart daugiau: ligoninės klastoja diagnozę, nurodo ją kaip sepsį, už kurio gydymą mokama brangiau.
Pasak Seimo Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkės Ramunės Visockytės, nerimą kelia, kad statistikos duomenys klastojami stengiantis nuslėpti tikrąją padėtį, sudaryti įspūdį, esą milijonai litų panaudoti prasmingai.
Audito išvados 2007 m. kovą buvo pateiktos Seimui. Ir tik šiuo metu Seime imta svarstyti - reorganizuoti NKD ar apskritai jį naikinti.