Birželio 26 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė
Migracijos departamento prašymą išsiųsti iš šalies šį Rusijos pilietį dėl
grėsmių nacionaliniam saugumui. Teismas taip pat įpareigojo migracijos
pareigūnus išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Tai, kad Migracijos departamentas paprašė teismo panaikinti
J.Borisovui palankų sprendimą BNS pirmadienį patvirtino departamento
direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas.
J.Borisovui palankų sprendimą Lietuvos teismas jau yra priėmęs du kartus.
2005-ųjų gruodžio 19 dieną tas pat Vilniaus apygardos administracinis
teismas įpareigojo migracijos pareigūnus išduoti leidimą J.Borisovui gyventi
Lietuvoje. Šiame teismo sprendime buvo rašoma, kad išsiuntus jį iš Lietuvos
būtų nepagrįstai apribotos Rusijos piliečio teisės į asmeninį ir šeimyninį
gyvenimą, jo vaikų teisė būti neatskirtiems nuo tėvų.
Teismo sprendime buvo teigiama, kad šis Rusijos pilietis Lietuvoje
turi nekilnojamojo turto, gauna lėšų iš teisėto pragyvenimo šaltinio, čia
gyvena jo žmona, nepilnametė dukra, o sūnus tarnauja Lietuvos
kariuomenėje.
Tuo pačiu teismo sprendimu Migracijos departamentas buvo įpareigotas
išduoti verslininkui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Vėliau Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė nutartį, kuria
J.Borisovo byla dėl teisės gyventi Lietuvoje buvo grąžinta nagrinėti pirmos
instancijos teismui.
Pernai lapkričio 7 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas
buvo sustabdęs šios bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija tada patenkino J.Borisovo advokato A.Liutvinsko
prašymą padaryti pertrauką, kol Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT)
Strasbūre išnagrinės šio verslininko bylą prieš Lietuvą dėl pilietybės
atėmimo.
Paprastai tokios procedūros Strasbūre užtrunka iki trejų metų.
Tačiau Migracijos departamentas šią teismo nutartį apskundė Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui ir teismas atskirąjį skundą patenkino.
Nutartis dėl J.Borisovo bylos sustabdymo buvo panaikinta.
Aukštesnės instancijos teismas pripažino, kad vien fakto, jog EŽTT
J.Borisovo pareiškimui suteiktas numeris, nepakanka išvadai, kad byla tikrai
bus nagrinėjama šiame teisme. Šiam migracijos pareigūnų argumentui teismas
pritarė.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama
sraigtasparnių remonto bendrovė „Avia Baltika“ skyrė R.Pakso kampanijai 1,2
mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka
suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį KT įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir
panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo, ir tai tapo vienu iš apkaltos
R.Paksui, vėliau pašalintam iš prezidento posto, argumentų.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos Migracijos departamentas nuo 2004-ųjų
mėgina, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga. Joje
teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį
Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino
tuometiniam prezidentui R.Paksui.