Rokiškyje gyvenantis 10 metų Mantas (vardas pakeistas) pastaruoju metu vis ilgiau užtrunka prie veidrodžio. Berniukas įdėmiai apžiūrinėja savo nereginčią kairę akį.
Šiemet į kitą mokyklą pereisiantis mokytis būsimasis penktokas jaudinasi dėl savo išvaizdos. Tuo tarpu Manto kiemo draugai nebekreipia dėmesio į spalvą pakeitusią jo nesveiką akį.
Mantui regėjimas staiga smarkiai sutriko 2005-ųjų rugsėjį. Pirmosiomis mokslo metų dienomis savo motinai Aurelijai Bublienei jis pradėjo skųstis vienoje akyje matąs juodą tašką.
Mama sūnų nuvedė pas gydytojus. Po kelių dienų berniukas buvo išsiųstas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Pasak A.Bublienės, rokiškiečiai akių ligų gydytojai įtarė rimtus regėjimo sutrikimus. Kaire akimi berniukas tematė rankų pirštus.
Moteris svarsto, kaip prieš mokslo metus Manto sveikatą, taip pat ir akis, tikrinę medikai neįžvelgė jokių regos su-trikimų.
Liga tėvams buvo negirdėta
Kaune Mantas kurį laiką buvo gydomas vaistais, procedūromis, tačiau kaire akimi tebematė silpnai. Vienai gydytojai kilo įtarimas, kad vaikas užsikrėtęs toksokaroze.
Tai - per šunų ir kačių išmatas plintanti liga. Išmatos būna užkrėstos apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervomis, kurios per neplautas rankas patekusios į žmogaus organizmą sukelia toksokarozę, galinčią pažeisti daugelį organų: akis, kvėpavimo takus, kepenis, inkstus ir kt.
Atlikus tyrimus kaunietės gydytojos įtarimai pasitvirtino. Paaiškėjo, kad Mantas iš tiesų yra užsikrėtęs šia baisia liga.
„Kaune pirmą kartą išgirdau apie toksokarozę. Iki tol apie šią ligą nieko nebuvau girdėjusi. Pradėjusi aiškintis su gydytojais, koks tai susirgimas, pašiurpau. Tai - labai sunki liga“, - pasakojo A.Bublienė.
Mantui medikai parūpino specialių vaistų, kurių vaistinėse nėra. Netrukus rokiškietis buvo išrašytas namo.
Atsikėlė viena akimi apakęs
Pasak A.Bublienės, praėjus maždaug savaitei, vieną rytą ji pastebėjo, kad ką tik iš miegų prabudusio sūnaus kairioji akis smarkiai pasikeitusi.
„Akies vyzdys buvo išskydęs tarsi rašalo dėmė“, - pamena moteris.
Išsigandusi A.Bublienė vaiką tuoj pat nuvedė pas akių ligų gydytoją. Šioji nuramino, kad nieko baisaus, išrašė lašiukų.
Motina sūnui paskirtus vaistus lašino 3 dienas, tačiau pagerėjimo nebuvo. A.Bublienė vaiką vėl nuvežė į Kauną.
Pasak jos, Mantą apžiūrėję kauniečiai akių ligų specialistai tik skėstelėjo rankomis - esą išsaugoti regėjimo nebėra galimybių.
„Sako, kur jūs buvot anksčiau. Reikėjo iš karto atvežti. Dabar akies tinklainė jau negrįžtamai pažeista“, - pamena moteris.
Negali šėlti ir sportuoti
Kurį laiką Mantas niekaip negalėjo susitaikyti, kad nemato viena akimi. Iki tol linksmas, judrus berniukas tapo labai jautrus, greitai apsipildavo ašaromis.
Mantui gydytojai griežtai draudė išdykauti su draugais, važinėtis dviračiu, riedučiais, bėgioti, kad fizinis krūvis nepakenktų sveikajai akiai.
Dabar berniukui nebereikia taip smarkiai saugotis, tačiau jis iki šiol yra atleistas nuo kūno kultūros pamokų, negali dirbti kompiuteriu.
Mantui sunku suspėti kartu su bendraklasiais rašyti diktantus.
A.Bublienė guodžiasi, kad laikui bėgant sūnus apsipras su savo negalia. Moteris tik jaudinasi, kad neblogėtų dešinės akies, kuriai dabar tenka didelis krūvis, regėjimas.
Rokiškietei keista, kad viena akimi apakusio jos vaiko medikai nepripažįsta neįgaliu.
„Jie man paaiškino, kad pagal galiojančius įstatymus Mantui invalidumas priklausytų tuo atveju, jei jo kitos akies regėjimas smarkiai pablogėtų“, - stebėjosi A.Bublienė.
Pasak moters, užaugęs Mantas dėl to, kad nemato viena akimi, negalės dirbti daugelio darbų.
Neatsisakė laikyti šuns
Keturis vaikus auginantys Bubliai dėl toksokarozės išsityrė visi. Nė vienam ši liga nebuvo diagnozuota.
Visuomenės sveikatos specialistai taip pat ištyrė aplink jų namus esantį dirvožemį, smėliadėžę, kur paprastai ir būna toksokarų kiaušinėlių, tačiau nieko nerado.
„Mes iki šiol nežinom, kaip ir kada užsikrėtė Mantas. Galbūt glostydamas gatvėje sutiktą šunį ar kur nors žaisdamas su smėliu?“ - svarstė A.Bublienė.
Daugiavaikė šeima savo namuose laiko gražų juodą mišrūną ir nebijo nuo jo užsikrėsti. Tėvai vaikams liepia kuo dažniau plauti rankas.
Mantui kartkartėmis yra pakartojami tyrimai dėl toksokarozės. Kol kas atsakymai yra neigiami. Beje, apie 35 litus kainuojantys tyrimai nekompensuojami.
Užkratą parsineša ant rankų ir batų
„Panevėžio rytas“ paprašė Vilniuje esančio Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytojos parazitologės Aušros Bartulienės plačiau papasakoti apie toksokarozę ir kaip jos saugotis.
Pasak gydytojos, šunys ir katės su savo išmatomis gali platinti kelias parazitines ligas: toksoplazmozę, echinokokozę ir toksokarozę. Pastaroji yra labiausiai paplitusi.
Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Šuns organizme kirmėlės subręsta iki suaugusių kirmėlių ir patelė kasdien išskiria apie 200 tūkstančių kiaušinėlių.
Jie su išmatomis patenka į aplinką: smėliadėžes, dirvožemį, vejas ir t.t.
Aplinkoje kiaušinėliai, kurie yra atsparūs šalčiams ir karščiams, per 2 - 3 savaites subręsta ir tampa pavojingi žmonėms ir gyvūnams. Dirvožemyje jie gali išlikti gyvybingi net iki 8 metų.
Šunys ir katės užsikrečia prariję subrendusius toksokarų kiaušinėlius. Šunis labai vilioja išmatų kvapas. Lakstydami lauke jie susiranda išmatų krūvelę ir baksnoja ją nosimi, išsivolioja, o užkratą ant kailio parneša namo.
Žmogui užsikrėsti užtenka paglostyti šunį ir sėsti prie stalo nenusiplovus rankų.
Užkratą žmonės taip pat gali iš lauko parsinešti ant batų.
Pavojus - nešvarios rankos
A.Bartulienė pabrėžė, kad žmogus užsikrečia todėl, kad nesilaiko higienos: neplauna rankų, valgo neplautas uogas, daržoves.
Vaikai užsikrečia taip pat nuo nešvarių rankų, žaisdami vejose, smėlio dėžėse, kur yra šunų ir kačių išmatų.
Kadangi vaikų higienos įgū-džiai menkesni nei suaugusiųjų, jie dažniausiai ir užsikrečia toksokaroze.
Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, 60-80 procentų visų ligonių sudaro vaikai nuo 3 iki 14 metų.
Į organizmą patekusios lervos migruoja, nuodydamos įvairius vidaus organus. Užsikrėtęs žmogus gali karščiuoti, kosėti, dusti, jam gali skaudėti pilvą, jį gali pykinti, jis gali viduriuoti. Kartais išberia ir niežti odą.
Migruojančių lervų gali pa-kliūti į akis ir sutrikdyti regėjimą. Toksokarozei būdinga ilgai (kelis mėnesius ar metus) trunkanti ligos eiga.
Jei į organizmą patenka nedidelis lervų kiekis, liga praeina be ryškesnių simptomų.
Užterštumas didėja, diagnozavimas prastėja
A.Bartulienė sakė, kad susirgimai toksokaroze Lietuvoje pradėti registruoti 1992 metais. Pastaraisiais metais stebima paradoksali situacija: dirvožemio užterštumas toksokaromis didėja, o gyventojų sergamumas mažėja.
2006 metais šalyje diagnozuoti tik 56 toksokarozės atvejai, o 2003-iaisiais - 150. Tuo tarpu dirvožemio užterštumas 2003 metais siekė 2,61 procento, o 2006 metais - 7,53 procento (iš 100 paimtų dirvožemio mėginių 7,53 proc. buvo užkrėsti toksokarų kiaušinėliais).
Gydytojos teigimu, toksokarozė yra nepakankamai diagnozuojama liga, nes tyrimai yra mokami, rajonuose nėra gydytojų infektologų, ne visur yra galimybės atlikti diagnostinius tyrimus.
Pernai didžiausias sergamumo toksokaroze rodiklis 10 tūkstančių gyventojų užfiksuotas Marijampolės (0,27) ir Vilniaus (0,51) apskrityse.
Panevėžio apskrityje šis rodiklis buvo tik 0,03. Tai gerokai mažiau už šalies vidurkį, kuris yra 0,16.
Vaistai - tik pagal užsakymą
„Toksokarozės diagnostikos ir gydymo reikalai Lietuvoje yra smarkiai apleisti“, - „Panevėžio rytui“ tvirtino Vilniaus universiteto vaikų ligoninės infektologė, mokslų daktarė Vida Daubarienė.
Pas šią specialistę konsultuotis važiuoja ligoniai iš visos šalies.
Pasak gydytojos, iki šiol užsikrėtusiems toksokaroze ji skirdavusi vaistų iš labdaros. Dabar šie vaistai baigėsi. Vaistinėse jų nenusipirksi, nes Lietuvoje jie neregistruoti.
Vienintelė išeitis - užsisakyti per Vilniuje esančią Vokiečių vaistinę. Viena tabletė kainuoja apie 50 litų, vienam gydymo kursui reikia ne mažiau kaip 6 tablečių.
V.Daubarienė turi nemažai pacientų vaikų, kuriems toksokarozė smarkiai pakenkė sveikatai. Pasak gydytojos, ypač dažnai vaikai kenčia dėl kvėpavimo takų pažeidimų.
Jie kosti ir dūsta. Šiuos simptomus medikai neretai priskiria bronchinei astmai ir ligonius nesėkmingai gydo nuo šios ligos.
Keletas vertingų patarimų
Norintiems išvengti toksokarozės A.Bartulienė pataria laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
Pirma - jei laikai katę ar šunį, rūpinkis jo švara ir gydyk nuo kirminų.
Antra - neleisk keturkojams teršti vaikų žaidimo aikštelių, poilsio zonų ir t.t.
Trečia - neleisk gyvūnams laižyti veido, indų.
Ketvirta - grįžęs iš lauko nevaikščiok po butą nešvariais batais.
Penkta - nevalgyk nenusiplovęs rankų, prieš valgydamas kruopščiai plauk uogas, daržoves.
Šešta - neleisk vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas bent vieną kartą per metus, kurios nakčiai paliekamos neuždengtos.