„Į Vyriausybės darbą žiūriu pozityviai, atsižvelgdamas į sąlygas,
kuriomis ji veikia. Aš tiesą sakant netikėjau, kad pavyks taip lengvai ir
sąlyginai sklandžiai įgyvendinti išsikeltus tikslus“, - BNS sakė Vilniaus
universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI)
docentas Antanas Kulakauskas.
Vyriausybės darbo metus jis linkęs apibūdinti įgyvendintu lozungu „nuo
kalbų prie darbų“.
A.Kulakausko nuomone, buvo padaryti rimti žingsniai mokslo ir studijų
pertvarkos link, nes „tai jau buvo perbrendęs reikalas“. Pasirašytas
politinių partijų susitarimas dėl esminių aukštojo mokslo reformos krypčių,
anot politologo, buvo itin reikalingas ir lauktas.
Tuo tarpu TSPMI politologas Alvidas Lukošaitis partijų susitarimą dėl
mokslo ir studijų reformos vertina skeptiškai ir vadina „tik iniciatyva“.
„Reformos apskritai dar nėra pajudėjusios iš sąstingio, nors
giriamasi, kad viskas juda į priekį. Pavyzdžiui, susitarimo dėl aukštojo
mokslo reformos realūs rezultatai išryškės tikrai ne šiandien, ir apskritai
dar yra daug abejonių. Kiek ji reali, sunku pasakyti, juo labiau nereikėtų
girtis, ypač prisimenant, kad iš akademinio pasaulio susitarimas vertinamas
kritiškai“, - BNS aiškino A.Lukošaitis.
Vienu sėkmingiausių Vyriausybės per šiuos metus nuveiktų darbų
politikos mokslininkai įvardija energetikos politikos pakylėjimą į
aukščiausio lygio politinę darbotvarkę.
Nors, kaip BNS aiškino A.Kulakauskas, „čia ginčytina“, tačiau
„atominės elektrinės reikalo pajudinimas“ irgi patenka tarp svarbiausių
sprendimų. Jam pritarė ir TSPMI direktoriaus pavaduotojas Algimantas
Jankauskas, o A.Lukošaitis Vyriausybės energetikos politikos iniciatyvas
pavadino „iškiliausiu dalyku“.
„Kaip svarbiausią sprendimą įvardinčiau atominės elektrinės statybos
projektą. Dabar, žinoma, laukia didelis etapas dėl jo įgyvendinimo, bet iš
esmės tai yra pliusas Vyriausybei“, - BNS sakė A.Jankauskas.
„Sakyčiau, kad Vyriausybei pasisekė. Nepaisant paskutinėmis Seimo
sesijos dienomis pareikštų interpeliacijų ministrams, kabinetas dirba
sėkmingai“, - pridūrė jis.
A.Kulakausko nuomone, šie metai parodė, kad nepaisant fakto, jog
valdančioji mažuma turi tik 58 vietas 141-nos vietos Seime , svarbiausiais
klausimais Vyriausybė „turi daugumą“ - socialdemokratai ir juos remti
pasižadėję konservatoriai sugeba rasti kompromisą.
Paklaustas apie Vyriausybės nesėkmes, A.Kulakauskas minėjo Valstybės
saugumo departamento (VSD) krizę, bet tiesiogiai jos nesiejo su vykdomosios
valdžios kompetencijos sritimi. Jo nuomone, jei Vyriausybė tik prasidėjus
krizinei situacijai būtų išreiškusi aiškų nepritarimą VSD vadovybės bei
parlamento konfrontacijai, situacija būtų buvusi kur kas paprastesnė.
Tuo tarpu politologas A.Lukošaitis kur kas kritiškiau vertina
koalicinės Vyriausybės pasiekimus, bet sveikina ją sulaukus pirmojo
gimtadienio, kurio, kaip pats teigia, nesitikėjo sulaukti.
A.Lukošaitis įžvelgia kelias problemas, susijusias ne tiek su
konkrečiais šio Vyriausybės sprendimais, kiek bendresniu mažumos kabineto
veikimo principu.
„Pirmiausia aš manau, kad tokia situacija, kai mažumos Vyriausybę
remia formaliai opozicijai priklausanti partija (Tėvynės sąjunga - BNS)
neigiamai įtakoja demokratiją apskritai, nes neturime natūralios ir
kritiškos opozicijos. Dėl to atsiranda daugybė problemų dėl Vyriausybės
kontrolės, ministrų elgesio“, - BNS aiškino A.Lukošaitis.
Be to, jo teigimu, esant mažumos Vyriausybei įstatymų leidyba tampa
kur kas „klampesnė“, tai yra įstatymų projektai „įstringa svarstymo
stadijoje“.
Taip pat, A.Lukošaičio nuomone, siekis išsaugoti mažumos Vyriausybę
suformavo tokią partinę politiką, kuri paskatino „politinių turistų bangą“ -
tokiu būdu esą Vyriausybė stiprina savo pozicijas.
Praėjusiais metais liepos 18 d. Seime prisiekė ir gavo įgaliojimus
veikti dabartinės keturioliktosios Vyriausybės nariai. Koalicinėje
centro-kairės mažumos Vyriausybėje premjero ir 6 ministrų postai priklauso
socialdemokratams, 3 - valstiečiams liaudininkams, 2 liberalcentristams ir 2
ministrų portfeliai atiteko „pilietininkams“.
Mažumos Vyriausybė parlamente iš viso turi 58 vietas, tačiau ją remia
formaliai opozicijai priklausanti Tėvynės sąjunga, Seime turinti 24
mandatus. Iš viso Seime yra 141 vieta.
Konservatoriai su socialdemokratais yra pasirašę susitarimą, kuriuo
įsipareigojo remti mažumos Vyriausybę.
Koalicinė Vyriausybė ir po metų yra beveik tos pačios sudėties - joje
pasikeitė tik vienas ministras: socialdemokratą Zigmantą Balčytį finansų
ministro poste pakeitė Rimantas Šadžius, iki tol ėjęs viceministro pareigas.
Tačiau per praėjusias dvi savaites Seimo nariai inicijavo
nepasitikėjimą net penkiems Vyriausybės nariams: švietimo ir mokslo
ministrei Romai Žakaitienei, aplinkos apsaugos ministrui Arūnui Kundrotui,
krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, socialinės apsaugos ir darbo
ministrei Vilijai Blinkevičiūtei bei žemės ūkio ministrei ir valstiečių
liaudininkų lyderei Kazimirai Danutei Prunskienei.
Numatoma, jog interpeliacijos procedūra dėl K.Prunskienės vyks Seimo
rudens sesijos metu, o likę socialdemokratų ministrai išvengė atstatydinimo
parlamentarams nesurinkus privalomos 71 nepasitikėjimą remiančios balsų
daugumos.