Garsus miestelis traukos dar neprarado

Gyvenime kartais pasitaiko tokių dalykų, kuriuos sunku paaiškinti sveiku protu. Neseniai toks ir nutiko.

Paberžėje gyvenantis žymus skulptorius Rimas Idzelis pats sunkiai suvokia, kas ir kodėl atsitiko praėjusį sekmadienį.

Nuo Paberžės bažnyčios jam pasukus automobiliu į namų link vedantį keliuką, staiga kažkas atsitrenkė į mašinos stogą.

Gyvenimo vėtytas ir mėtytas skulptorius prisipažino pasijutęs kažkaip nejaukiai.

Tarsi tiesiai iš dangaus į automobilio stogą trenkėsi baltas balandis.

Po kurio laiko balandis pakilo ir pasuko į R.Idzelio namus. Atsitūpė ant verandos stogo ir tarsi sustingo.

Kitą dieną skulptorius dar labiau nustebo pamatęs greta pirmojo paukščio atsiradusį dar vieną baltą balandį.

Menininkas šiek tiek pyktelėjo žurnalistų pavadintas Šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kuriam ant pečių nutūpdavo balandžiai. Pasak jo, dabar jam labiau rūpi, kaip reikės nuvalyti automobilio stogą, kurį paukščiai suteršė.

Vėliau, jau kiek atlėgęs, skulptorius prisipažįsta gavęs rūpestį.

Abu balandėliai jam tarsi vaikai, todėl kasdien jiems paberia grūdų, įpila vandens.

R.Idzelis stebėjosi, kad iš pradžių paukšteliai net nemokėjo gerti vandens iš dubenėlio. Jie rankiojo rasos lašus nuo žolynų.

Sodyboje nei katės, nei šuns nelaikantis skulptorius dabar gavo bėdą. Jam tenka rūpintis savo augintiniais. Tam, kad paukščiai jaustųsi patogiai, jis sukalė medinį namelį ir įtaisė ant trobos sienos.

Mistika skulptorius, kilęs iš Panevėžio, galėtų pavadinti ir savo atsiradimą šioje vietoje. Po penkiolikos metų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš dvejus metus R.Idzelis grįžo į Paberžę, kur jaunystėje prasidėjo jo menininko kelias.

Tą vietą skulptoriui parodė pats Tėvas Stanislovas, pasiūlęs jam nusipirkti namelį ir čia apsistoti.

Prieš dvejus metus po ilgo blaškymosi menininkas, dabar jau 57 metų, vis dėlto sugrįžo į šią vietą.

Sodyba paviliojo natūraliu grožiu. Pasak jo, čia nepaprasta ramybė ir todėl idealios sąlygos kūrybai.

R.Idzelis pats nesupranta, iš kur priklydo balti balandžiai. Galbūt jie atplasnojo iš netoli esančios bažnyčios, kur sekmadienį vyko net septynerios vestuvės.

Mistiškas skaičius „septyni“ kartojosi net kelis kartus. 2007 metų 7 mėnesio 7 diena buvo geidžiamiausia sutuoktuvininkams, anksčiau į Paberžę suplūsdavusiems pulkais.

Per vestuves dabar įsigalėjo paprotys paleisti į dangų baltus balandžius. Vestuvių organizatoriai tuos paukščius išsinuomoja iš karvelidžių savininkų. Balandis - brangi prekė. Už kelias minutes trunkantį paukščio skrydį tenka suploti šimtą ar net daugiau litų.

Dabartinis Paberžės klebonas Skaidrius Kandratavičius sako, kad mistiški įvykiai prasidėjo dar gerokai prieš septynetukų, kuriuos dvasininkai vadina „kirveliais“, dieną.

Prieš porą mėnesių pasirodė baltas balandis ir nutūpė ant klebonijos stogo. Paukštis čia tupi visą laiką, nė nesiruošdamas niekur skristi.

Sekmadienį, liepos 8-ąją, vėl pasirodė baltas balandis ir nusileido ant bažnyčios stogo. Kitą dieną jis sulaukė draugo - dar vieno balto balandėlio.

„Gal atsišauks šių balandžių savininkai, nes aš nežadu paversti bažnyčios karvelide“, - sako Paberžės klebonas.

S.Kandratavičius sako, kad su balandžių atsiradimu tikintieji galėtų susieti tam tikras datas. Prieš porą metų mirė Paberžės klebonas, savo darbais ir apaštalavimu visoje šalyje garsėjęs Tėvas Stanislovas, kapucinų vienuolis.

Visoje šalyje Tėvas Stanislovas (Mykolas Algirdas Dobrovolskis) garsėjo kaip atstumtųjų globėjas, gyvenimui prikėlęs tūkstančius paklydusių žmonių.

Prieš pat mirtį jis niekada nekalbėjo apie savo ligą su jo aplankyti atėjusiais žmonėmis, domėjosi jų gyvenimu, vaikais, apgailestavo, kad pats palieka daugybę nepabaigtų darbų.

Likus kelioms dienoms iki mirties, pats jau nebegalėdamas paeiti, Tėvas Stanislovas paprašė tikinčiųjų nunešti jį į bažnyčią ir paaukojo paskutines šv. Mišias.

Jis buvo palaidotas Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios, kuriai tarnavo beveik 40 metų, šventoriuje.

Prieš kurį laiką buvo surengtos antrosios Tėvo Stanislovo laidotuvių paminėjimo metinės. Beje, į jas neatvažiavo save gerais Tėvo Stanislovo bičiuliais vadinę politikai, dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas ir buvęs Lietuvos premjeras bei prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

„Dabar šventoji dvasia tupi ant klebonijos stogo, o piktoji dvasia į ją žiūri iš apačios“, - pašmaikštavo klebonas S.Kandratavičius, rodydamas į tupintį ant stogo baltą balandį ir į savo juodą šunelį Džimį, lakstantį po klebonijos kiemą.

Tikintieji kartais paburba, kad klebonas keistai elgiasi į šv. Mišias atsivesdamas savo šunelį. Tuo tarpu, pasak S.Kandratavičiaus, jokia čia nuodėmė. Mišių gali klausytis ne tik žmonės, bet ir gyvulėliai, jei jie gerai elgiasi.

Naujasis Paberžės klebonas garsėja tiek neįprastomis kunigui politinėmis pažiūromis, tiek savita gyvenimo filosofija. Jam artimos ir anarchistinės pažiūros, ir judėjimas „Naujoji kairė“.

Klebonas S.Kandratavičius džiaugėsi ir ūkiniais dalykais. Pirmiausia, kad su Vyriausybės pagalba pavyko suremontuoti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios stogą, pakeisti grindis, ąžuolines sijas.

Klebonas S.Kandratavičius garsėja savo poezija, kurios negalima įsprausti į jokius rėmus. Savitos stilistikos tekstus kunigas įvelka į dar keistesnius rūbus, sukurdamas neįprastas knygų formas ir neįtikėtinus tų kūrinių pristatymus.

Pačioje naujausioje S.Kandratavičiaus poezijos knygoje „((DE)GENERUOTOS NRG) SANGRIUVA“ eilės jungiamos su kompozitoriaus, Rytų religijos atstovo, atsiskyrėlio, dzenbudisto Ramūno Jaro muzika.

Panevėžyje, G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, knyga ir kompaktinė plokštelė „Grojimas Paberžėje“ buvo pristatytos skambant neįprastiems instrumentams.

Poezijos knyga užkoduota iki begalybės. Čia viskas turi savo reikšmę ir prasmę. Ir raidžių dydis, ir forma, ir viršelio spalvos. Net tiražas. Jis, pasak paties autoriaus, turi du Dievo ir vieną velnio skaičių, - 767.

Paberžės klebonas ir šnypšdamas kaip gyvatė, ir progiesmiu skaitė tekstus, nesibijodamas už jų aštrumą būti išbartas šiame vakare dalyvavusio Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko.

Už savo poeziją klebonas S.Kandratavičius buvo apdovanotas Jaunimo premija. Jis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Klebonas S.Kandratavičius prisipažįsta esąs neabejingas ne tik poezijai, bet ir kitiems menams. Tai įrodo ir bažnyčioje vykstantys renginiai, ir itin subtilūs meno kūriniai, puošiantys bažnyčios vidų ir šventorių.

Tarp jų ypatinga jėga išsiskiria jau minėto skulptoriaus R.Idzelio medžio skulptūros. Pats menininkas, kurį kolegos vadina genialiu, nesiteikia aiškinti savo kūrinių prasmės.

Anot jo, kiekvienas tą mato pats, o jei nemato - tai ir nereikia. Jo skulptūrose stilizuota klasika jungiasi su postmodernizmu, o originalūs kūriniai pribloškia savo fantazija ir minties gilumu.

Tėvui Stanislovui skulptorius bažnyčios šventoriuje pa-statė milžinišką kryžių, surištą trimis mazgais ir primenantį kapucinų vienuolio abitą.

Neatmetama versija, kad balti balandžiai gali būti atskridę iš Italijos, kur tradicinėje Venecijos bienalėje dalyvaujantys lietuvių menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai sugalvojo įdomią akciją - paleisti pulką pašto balandžių, kad jie perskristų jūrą ir pasiektų Lietuvą.

Šia akcija protestuojama prieš Italijos valdžią, mums neatiduodančią vilos, kur tarpukario metais veikė Lietuvos ambasada. Nepriklausomi Italijos ekspertai įvertino, kad buvusios Lietuvos ambasados pastatas vertas 20 milijonų eurų ir turi istorinę vertę.

Kauno sportinių balandžių mėgėjų klubo „Skrydis“ vadovas, nenorėjęs pasakyti laikraščiui savo pavardės, paneigė versiją, kad į Paberžės bažnyčią ir skulptoriaus R.Idzelio namus atskridę paukščiai gali būti iš Italijos.

Pasak jo, toje akcijoje dalyvavo tik sportiniai balandžiai, kurie nebuvo balti.