Tuo tarpu šalininkai sako, kad leisdamas plačiau naudoti lotyniškąsias
mišias ir pakartotinai deklaruodamas katalikybės viršenybę kitų religijų
atžvilgiu, popiežius bando atgaivinti 1,1 mlrd. tikinčiųjų vienijančią
Bažnyčią ir parengti ją ateičiai, kuri nėra aiški.
„Iš esmės, šiuo metu patiriame - ir Benediktas yra vienas to (dalyko)
inžinierių - tai, ką pavadinčiau stipriu pakartotiniu tradicinės katalikų
tapatybės patvirtinimu“, - sakė Johnas Allenas, kuris yra
parašęs kelias knygas apie Bažnyčią ir Vatikaną.
Kai kas popiežiaus sprendimą leisti plačiau naudoti senąsias
lotyniškąsias mišias laiko smūgiu reformoms, kurias sankcionavo 1962-1965
metais vykęs Vatikano II Susirinkimas, kuris lotynų kalbą pakeitė vietos
kalbomis, modernizavo Bažnyčią ir paskatino tarpreliginį dialogą.
Katalikai, kurie manė, kad smilkalų ir mirusių kalbų dienos jau
praėjo, dabar yra suglumę. Žydai išreiškė susirūpinimą dėl galimo maldų už
jų atsivertimą naudojimo senojo stiliaus mišiose.
Benediktas XVI taip pat patvirtino dokumentą, kuriame sakoma, kad
visos nekatalikiškos krikščionių Bažnyčios nėra pilnatviškos Jėzaus Kristaus
Bažnyčios ir kenčia nuo „žaizdos“, nes nepripažįsta popiežiaus primato. Tai
papiktino kai kurias protestantų bendruomenes, kurios sakė, kad šis
dokumentas pakenks dialogui.
„Tai popiežius-vokiečių profesorius, kuris išaiškins kalbą savo
auditorijoje, - sakė tėvas Tomas Reese'as iš Džordžtauno
universiteto Vudstoko teologijos centro. - Ir jis mano, kad pasaulis yra jo
auditorija“.
„Problema dėl to ta, kad jis apibrėžia, kas yra Bažnyčia, ir tai
darydamas išbraukia iš dialogo (su kitomis religijomis) darbotvarkės bet
kokias diskusijas dėl to, kas yra Bažnyčia“, - sakė jėzuitas T.Reese'as.
Po Vatikano II Suvažiavimo katalikybės tapatybė patyrė revoliucinių
permainų. Lotyniškosios mišios palaipsniui buvo nutrauktos, grigališkąjį
choralą išstūmė gitaros, o judėjai, musulmonai ir nekatalikiškų
krikščioniškų bendruomenių nariai nebebuvo laikomi eretikais, kuriuos reikia
atversti arba atstumti.
„Pagrindiniai debatai po Vatikano II Susirinkimo buvo tokie: „ar
turėtume tapti panašesni į pasaulį, šiuolaikiškesni, aktualesni, kad
darytume jam nuolaidas, o gal pasaulis eina ne ta kryptimi ir mes mažiausiai
norime juo sekti?“ - sakė J.Allenas.
Iš karto po Vatikano II Susirinkimo viršų paėmė modernistai, nors
bažnyčias lankančių žmonių skaičius sumažėjo, o kunigystę paliekančių vyrų
skaičius padidėjo.
Kelrodis
Vienuolės liovėsi nešiojusios tradicinius abitus, kai kurie kunigai
ėmė dirbti normaliuose darbuose, kad geriau suprastų darbininkų problemas, o
katalikiška tapatybė daugeliu atžvilgių buvo drastiškai blokšta į
tarpreliginio maišymosi katilą.
1978 metais popiežiumi išrinkus Joną Paulių II, tradicionalistai
pradėjo atsigauti, o Benedikto XVI šio mėnesio veiksmus kai kas vertina kaip
aiškų kelrodį Katalikų Bažnyčios ateičiai. Kai kas tai vadina staigiu
posūkiu į dešinę.
„Jis nenori įžeisti žmonių, bet daug kartų taip ir atsitiko, - sakė
T.Reese'as. - Jis vartoja žodžius taip, kaip juos apibrėžia, nesvarbu, ar
žmonėms tai patinka, ... ar tai patinka gėjams, moterims, teologams,
protestantams ar musulmonams“.
Pernai musulmonai protestavo dėl to, kad Benediktas XVI pavartojo
citatą, kuria islamas susiejamas su smurtu. Popiežius teigė, kad buvo
neteisingai suprastas ir vėliau išreiškė pagarbą musulmonas, bet kartėlis
liko.
Garsus JAV katalikų pasauliečių teologas George'as Weigelis, kuris yra rašytojas ir konservatyviajai stovyklai atstovaujantis komentatorius, katalikų identitetą vadina gyvybės ir mirties klausimu Bažnyčiai.
„Krikščioniškosios bendruomenės, kurios išsaugo aiškų savo doktrinos
ir moralės ribų įsivaizdavimą, ne tik gali išlikti susidūrusios su
modernumu, bet ir klestėti ... Tuo tarpu tos krikščioniškos bendruomenės,
kurios klastoja savo ribas, yra linkusios silpti ir galiausiai išnykti“, -
mano G.Weigelis.
Jo nuomone, katalikiškoji tapatybė ir tikėjimas negali būti vienas iš
„pasirinkimų kokiame nors prekybos centre“, jei Bažnyčia nori išlikti.
Kai kas galvoja, kad ateityje Katalikų Bažnyčia bus mažesnė.
„Vatikanas apskaičiavo, ... kad tas tvirtovės sienų tvirtinimas, kurį dabar
išgyvename, gali nulemti Bažnyčios sumažėjimą, bet tai bus labiau sutelkta,
aktyvesnė Bažnyčia ir galiausiai tai atsipirks“, - sakė J.Allenas.