„O man nerūpi. Siūlymas mane nustebino. Tų kalbų ir anksčiau buvo
daug, vieną kartą prezidentas teikė, kita kartą Vyriausybė, bet visąlaik
buvo atmetama Seime. O kai aš buvau Seimo pirmininkas, aš nenorėjau sau
pasiskirti“, - BNS sakė buvęs faktinis šalies vadovas V.Landsbergis, kuris
dabar yra Europos Parlamento narys.
Kai V.Landsbergis vadovavo parlamentui 1990-1992 metais, Lietuva
neturėjo prezidento, šią instituciją numatė 1992 metais įsigaliojusi
Konstitucija.
Nepriklausomybės akto signatarų klubas Seimo frakcijų seniūnus
paragino įstatymu numatyti, kad V.Landsbergis gautų tokią pačią valstybinę
rentą, kokią, baigęs kadenciją, gauna šalies prezidentas.
Šių metų pradžioje įsigaliojęs įstatymas numato, kad prezidentas gali
gauti 50 proc. savo algos dydžio mėnesinę rentą. Šalies vadovo alga siekia
beveik 15 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
Buvusio prezidento statuso ir atitinkamų garantijų suteikimu
V.Landsbergiui jau ne sykį rūpinosi jo partijos nariai konservatoriai.
Tačiau kaskart šie siūlymai sukeldavo politinį triukšmą ir baigdavosi be
rezultatų.
BNS paklaustas, ar tikisi, kad didžiausią įtaką Seime turintys
socialdemokratai parems prezidentinės rentos skyrimą jam, V.Landsbergis
atsakė, jog „socialdemokratai ir tada buvo prieš“, todėl jis nemano, kad ir
„dabar kas nors keistųsi“.
2000 m. buvo priimtos Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, kurios
AT-AS pirmininką prilygino valstybės vadovui - prezidentui. Tačiau 2002 m.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad prezidento, kaip valstybės vadovo,
teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės
pareigūnų teisinio statuso, o įstatymų leidėjui neleidžiama sudaryti
teisinių prielaidų kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui, taip pat
buvusiam prezidentui. Taigi neleidžiama ir nustatyti tokio teisinio
reguliavimo, pagal kurį koks nors asmuo, kuris nebuvo išrinktas prezidentu,
galėtų gauti Prezidento pensiją.