Sodyboje beveik pabaigtas antrasis namas, kurį sau ir savo svečiams pasistatė Darius.
- Dariau, kas šį kartą jus parviliojo į Lietuvą?
- Liepos 15-ąją - mamos 55 metų jubiliejus. Liepos 17-ąją su Liza grįžtame atgal į Ameriką. Ji - į Majamį pas motiną, o aš - į Niujorką.
- Ar duktė mėgsta keliauti kartu su jumis?
- Važiuotų bet kur. Aš - liberalus, lengvai perkalbamas. Nesunkiai pasiduodu moterų įkalbinėjimams. Duktė vos atvažiavusi ėmė prašyti šuniuko. Tikriausiai nupirksiu, nors tėvai ir nenori. Liza taip meiliai prašo - širdis neleidžia atsakyti.
- Praėję metai jums buvo nelengvi. Išsiskyrėte su antrąja žmona Ingela, patyrėte karjeros svyravimų. Kaip dabar gyvenate?
- Gyvenu vienas ir bandau susigaudyti, ko iš tikrųjų noriu. Pirmą sykį per savo gyvenimą esu iš tiesų nepriklausomas. Kartais pasiilgstu Ingelos, bet kartu ir mėgaujuosi tuo, kad niekam nereikia atsiskaityti už tai, ką veikiu. Šį sezoną buvau perkeltas į žemesnę lygą. Tai užgavo mano ambicijas. Patyriau daug traumų ir negalėjau žaisti visu pajėgumu. Yra ir kitas dalykas: vyresnio amžiaus sportininkas jau būna išmėginęs viską. Jam nėra taip įdomu kaip karjeros pradžioje. Bet man pažeminimas buvo paskata susiimti.
- Ką darote kitaip nei anksčiau?
- Treniruojuosi nuo ryto iki vakaro. Jokiai moteriai nereikia atsiskaityti, kodėl neskiriu jai pakankamai dėmesio. Tai yra geroji skyrybų dalis. Šitiek daug dar niekad nesitreniravau. Dabar rytais bėgioju, paskui važinėju dviračiu, po to kilnoju sunkumus, o vakare treniruojuosi ant ledo. Jei turėčiau žmoną, tikrai šitaip nepavyktų.
- Ar sveikatai smarkiai atsiliepia patirtos traumos?
- Spalį man sueis 35-eri. Mano amžiaus sportininkui treniruotis reikia daug ilgiau, jeigu nori išlaikyti gerą formą. Net prieš treniruotę sušilti, išsijudinti reikia daugiau laiko. Kartais skauda operuotą kelį, pečius. Iš viso per savo karjerą esu išgyvenęs 10 operacijų.
- Ar treniruojatės ir Lietuvoje?
- Vakar iš ryto nubėgau 16 kilometrų, o šiandien - 12. Bet Elektrėnuose pilna šunų - lekia iš paskos ir loja, kai treniruojuosi. Duktė Liza teisi: reikia įsigyti savo šunį.
- Kokioje komandoje žaisite šį sezoną?
- Toje pačioje - „New York Rangers“.
- Ar jums patinka gyventi Niujorke?
- Labai. Niujorke jaučiuosi laisvai. Šiame mieste daug įžymybių. Dažname restorane gali sutikti kino ir televizijos žvaigždžių, garsių sportininkų. Jaučiuosi laisviau nei Pitsberge, kur mane pažindavo beveik kiekvienas. Ten būdavo sunku praeiti. Niujorke niekas nekvaršina galvos. Man tai labai patinka.
- Ar niekas Niujorke nėra paprašęs autografo?
- Amerikoje populiarus Kelly Ripos televizijos šou. Jo vedėja su šeima buvo rungtynėse ir savo vaikams nupirko marškinėlius su mano pavarde. Pasirašiau ant marškinėlių. Pirko todėl, kad mano pavardė primena angliškų ligų pavadinimus: jų galūnės irgi baigiasi „-aitis“.
- Kaip dabar gyvenate? Su kuo bendraujate?
- Gyvenu labai ramiai su seserimi Lina. Ji tyli ir nepastebima, tėvo charakterio. Kartais net nežinau, ar ji namie. Nuo rudens ji studijuos Amerikoje. Iš pradžių kalbą, o paskui įgis specialybę. Lina rūpinasi mano butu. Su ja jaučiuosi labai patogiai.
- Ar po skyrybų padidėjo moterų dėmesys jums?
- Draugių yra daug, bet jos - tik draugės. Aš neskubu su kuo nors susisaistyti. Nenoriu priklausyti nuo niekieno valios ir reikalavimų. Pirmąsyk vedžiau gerokai per anksti. Man buvo tik 21-eri. Tai vaiko, o ne vyro amžius.
Su pirmąja žmona pragyvenau aštuonerius metus. Ji mėgo komanduoti: daryk anaip, nedaryk šitaip. Neseniai pas ją Majamyje praleidau tris dienas nuvažiavęs aplankyti dukters. Išvažiuodamas pagalvojau: „Dieve, kaip gerai, kad išsiskyriau!“
- Kas taip blogai nuteikė?
- Kontrolė ir komandos, ką daryti ir ko nedaryti. Begalė naudingų patarimų.
- Pavyzdžiui, kokių?
- Nevaikščioti į brangius restoranus, neleisti pinigų moterims. Verčiau tuos pinigus atiduoti dukteriai. Bet aš ir taip moku už dukters mokyklą, teniso treniruotes, keliones, atostogas. Vien mokykla kainuoja 15 tūkstančių dolerių per metus. Kaupiu pinigus dukters studijoms. Normaliai Amerikoje išmokslinti vaiką kainuoja apie milijoną dolerių. Abi mano buvusios žmonos irgi gyvena iš mano pinigų.
- Ar jos nesigaili su jumis išsiskyrusios?
- Ingela ką tik pasiūlė taikytis. Gavau žinutę penkios minutės prieš jums atvažiuojant. Bet aš nepykstu, tai ir taikytis nėra ko. Kartu pragyvenome penkerius metus. Trejus iš jų buvome vedę. Dabar noriu pabūti vienas, suprasti pats save.
- Ar gali nutikti taip, kad dar susitaikysite?
- Nežinau. Ingela buvo mano tikroji meilė. Nors nuo skyrybų praėjo vieni metai, matydavomės kiekvieną savaitę. Tik pastaruosius tris mėnesius ji gyvena Vankuverio mieste Kanadoje. Dabar noriu pagyventi vienas, iš tikrųjų patirti, kas yra laisvė, kokių žmonių man reikia. Tik dabar pasijutau subrendęs vyras. Iki tol sprendimams neturėjau laiko.
- Šalia kokios moters norėtumėte gyventi?
- Vienas mano draugas yra pasakęs: „Kokių moterų ieškai, tokias ir randi. Už gražias moteris reikia mokėti gražius pinigus“. Ko gero, tai tiesa. Pinigai suteikia laisvę, bet jie ir varžo. Gyvenu turtingoje visuomenėje. Aišku, kad bendrauju ne su valytojomis. Bet apskritai norėčiau bendrauti su apsirūpinusia moterimi, tada nekiltų nė minties, kad ji su manimi yra tik dėl pinigų.
- Ką sau leidžiate iš savo uždirbtų milijonų?
- Ėmiau gyventi taupiau. Pradedu galvoti apie senatvę, stengiuosi protingiau investuoti, pirkti akcijų. Pardaviau namą, „Ferrari“ automobilį. Visureigis „Ford Expedition“ dabar plaukia į Lietuvą. Dovana tėvui. Kai grįšiu, ir pats galėsiu važinėti. Niujorke sau pasilikau tik „Bentley“. Trijų automobilių Niujorke tikrai nereikia. Leidžiu sau kartais pavakarieniauti prabangiame restorane, į Europą skraidau verslo klase. Daugiau išskirtinių išlaidų nėra.
- Kokius patiekalus mėgstate?
- Negaliu valgyti ką noriu ir kiek noriu. Turiu paisyti savo svorio. Dabar sveriu nuo 95 iki 97 kilogramų. Pernai svėriau per daug
- 100 kilogramų. Buvo sunku žaisti. Pusryčių paprastai nevalgau. Po pirmosios treniruotės geriu energinių gėrimų su vitaminais. Per priešpiečius suvalgau šiek tiek daržovių, o vakare valgau vištieną arba žuvį.
- Kur perkate drabužius?
- Niujorko Soho rajone. Ten daug jaunatviškų rūbų parduotuvių.
- Ar neketinate kada nors grįžti į ką tik pasistatytą namą, vesti santūrios lietuvaitės ir tyliai ramiai gyventi Elektrėnuose?
- Daug lietuvių pažįstu ir Niujorke, daugiausia merginų. Tam nebūtina grįžti į Elektrėnus.
Pasikalbėjome ir su Dariaus dukra Elizabeth Maria.
- Ar tau patinka leisti laiką su tėčiu?
- Labai. Jis toks linksmas. Kai pamato gatvėje juokingų žmonių, moka juos smagiai pamėgdžioti.
- Ką kartu veikiate?
- Dažniausiai važinėjamės riedučiais, einame pasivaikščioti arba žaidžiame tenisą.
- Ar žiūri per televiziją ledo ritulio rungtynes, kai žaidžia tavo tėtis?
- Visada žiūriu ir garsiai šaukiu, kai jam sekasi. O senelis žiūri tyliai. Jis mūsų šeimoje ramaus būdo. Aš, tėtis ir močiutė esame vienodo charakterio - viską darome triukšmaudami.
- Ar dažnai bendrauji su močiute?
- Ji visą vasario mėnesį buvo mūsų su mama bute Majamyje. Mama ją mokė gaminti patiekalus, kuriuos aš labiausiai mėgstu.
- O ką tu mėgsti?
- Labiausiai mėgstu spagečius. O tėtis labiausiai mėgsta ledus. Visada turi jų pasislėpęs šaldytuve.
- Su tėčiu kalbi angliškai. Ar supranti lietuviškai?
- Kai pabūnu Elektrėnuose, imu suprasti, o paskui vėl pamirštu iki kitos vasaros.