Bardu tituluojamas aktorius praėjusį savaitgalį dalyvavo Kulautuvoje (Kauno r.) vykusiame tarptautiniame dainuojamosios poezijos festivalyje „Akacijų alėja".
Tai gera proga pakalbėti apie publikos mėgstamą muzikinį žanrą, kuris turi daug įvairių vardų, ir apie tai, kaip S.Bareikis tapo bardu.
Tarsi muzikinis dienoraštis
- Daina, autorinė daina, dainuojamoji poezija, bardų kūryba - tai sąvokos, kurių skirtumai daugumai klausytojų nėra aiškūs. Jums, kaip šių kūrybos sričių senbuviui, tikriausiai aiškiau, kas yra kas?
- Taip, čia yra didelė painiava, kurią turėtų išpainioti specialistai.
Tai, ką aš darau, yra arčiausiai autorinės dainos. Pats rašau muziką, pats kuriu bent pusės savo dainų tekstus ir pats atlieku.
- Vadinasi, jūs esate pats tikriausias dainuojamosios poezijos bardas?
- Nemanau. Bardas pagal žinynus yra senovės keltų poetas, pats kuriantis ir dainuojantis savo poeziją gamtine, religine, herojine tema. Tai yra profesionalų luomo poetas, aktyviai reiškiantis patriotines, švietėjiškas idėjas.
Todėl tai, kas pas mus vadinama bardais, nėra visai tikslu. Visus savo kūrybą dainuojančius tik labai apibendrintai galima vadinti bardais. Ir aš nesipriešinu, kai mane taip pavadina, bet toks nesijaučiu.
Aš kuriu savo asmeninį muzikinį dienoraštį. Kuriu sau, bet, kaip ir kiekvienas tikras kūrėjas, noriu būti išgirstas ir suprastas.
Autorinė daina gali būti bet kokio stiliaus ir žanro. Nuo baladės iki roko, nuo repo iki romantinės dainos. Geriausias pavyzdys - patys tekstus ir muziką sau rašę „The Beatles", kurie ir užkrėtė mane autorine daina dar iki studijų Konservatorijoje.
Autorinė daina apnuogina
- Ar galima sakyti, kad autorinė daina apnuogina kūrėją kaip žmogų?
- Taip, autorinės dainos atlikėjas - kaip ant delno. Jo kūryba parodo jo išsilavinimą, intelektą, dvasinę būklę, meninį skonį, muzikinį lygį. Vienas dainuoja „Užėjau aš į garažą, o man vietos buvo maža", kitas - ką nors įdomesnio ir gilesnio.
- Kaip ir kodėl apskritai į jūsų, kaip profesionalaus aktoriaus, gyvenimą atėjo autorinė daina?
- Mokėmės viename kurse su Olegu Ditkovskiu, kuris jau tada rašė daug dainų. Man geriau sekėsi rašyti tekstus. Pradėjome kurti kartu ir koncertuoti.
Paskui prisidėjo Kostas Smoriginas. Atsirado „Aktorių trio", išleidome pirmą savo kūrybos autorinių dainų kompaktinę plokštelę „Mūsų kaime". Taip ir įsibėgėjome.Atsvara šypsenų epochai
- Ar jau galima kalbėti apie jūsų ir „Aktorių trio" kūrybos įtaką autorinės dainos judėjimui Lietuvoje ir apskritai visuomenei?
- Turiu vilties, kad mūsų kūryba neišsisklaidė be pėdsakų. Koncertai, kompaktinės plokštelės populiarumas Lietuvoje ir tarp užsienio lietuvių rodo, kad nestokojame dėmesio.
Mūsiškis „Aktorių trio" kol kas neturi analogo Lietuvoje, bet bandančiųjų kurti ir dainuoti savo kūrybą, kai ką nuoširdaus pasakyti klausytojams nestinga.
Tai rodo ir festivalis „Akacijų alėja", kuris nuolat plečiasi.
Kita vertus, kaip ir visur svarbiau ne kiekybinė šio kūrybos stiliaus plėtra, o kokybės siekimas. Jauniems talentingiems žmonėms norėčiau linkėti daugiau klausytis geros muzikos, skaityti gerą poeziją, ugdyti estetinį skonį, netiražuoti banalumo.
Gaila, kad Lietuvoje autorinės dainos kultūra neturi oficialaus palaikymo.
Tai - labiau entuziastų puoselėjama kūryba. Kaip ir dvarų kultūros saugojimas.
Neabejoju, kad rimta autorinė daina, prasmingi tekstai yra lyg atsvara tuščiavidurių šypsenų epochai, o gal net padeda sumažinti ir TV laidos „Klausimėlis" herojų gretas.
Gera nuotaika - nekūrybinga
- Ko reikia gerai dainai sukurti?
- Klaidinga šio žanro kūrybą vadinti lyriška, graudžia, melancholiška. Man tai tolima.
Dauguma gerų poetų yra šviesaus liūdesio skleidėjai.
Tai yra teigiama energija, pravalanti nuo kvailų, paviršutiniškų „OK - viskas gerai" grimasų.
Autorinei dainai, mano nuomone, reikia vidinio nerimo, atviros širdies, tikrų akių.
Kai esu linksmas, nieko gera neparašau. Man artima maištinga romantika.
- Ar dažnai šios vasaros scenose skambės jūsų autorinės dainos?
- Vienas daug nekoncertuoju. Pakvietė Kulautuvos „Akacijų alėja", Palangos „Ramybė", „Kupeta", „Vandenis", numatyti koncertai Preiloje, Nidoje.
Svarbiausias šios vasaros mano darbas - iki rugpjūčio išleisti savo autorinių dainų kompaktinę plokštelę „Svečias".
- Jeigu taip atsitiktų, kad jums būtų leista pasilikti vieną vienintelę savo dainą, kokia ji būtų?
- Iš senųjų - „Akacija", iš naujojo albumo - „Elegiškai sninga".