Eucharistinis kongresas – ypatingas įvykis
Eucharistinis kongresas yra ypatingas įvykis bažnyčios gyvenime. Jis suvienija tikinčiuosius, padeda išgyventi Eucharistiją, kaip vienybę su Dievu ir tikėjimo broliais bei sesėmis.
Visi dekanato kunigai prašė tikinčiųjų bendruomenę asmenine malda paremti ir palydėti šį Eucharistinį kongresą. Anot dvasininkų, dalyvaudami šventose mišiose, stiprinamės duodama Gyvybės duona. Taip Dievas pašventina kasdienį gyvenimą ir atgaivina viltis.
Eucharistija – Švenčiausiasis sakramentas – tikrasis Jėzaus Kristaus kūnas ir kraujas duonos bei vyno pavidalu. Švęsti Eucharistiją – tai asmeniškai susitikti su Jėzumi. Per Eucharistiją dalyvaujame Kristaus įsikūnijime, Jo gyvenime, mirtyje ir Prisikėlime.
Arkivyskupui - nuoširdžios jaunų žmonių dovanos
Kėdainių Eucharistiniame kongrese ypač aktyviai dalyvavo Šv. Juozapo ir Šv. Jurgio bei Josvainių ir Dotnuvos parapijų tikintieji. Pastarieji nustebino ypač gražiu poelgiu. Dotnuvoje meldęsis jaunimas iki Šv. Juozapo bažnyčios surengė piligriminį žygį. Dotnuviškiai arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui dovanų įteikė lazdą, lauko gėlių puokštę, tris pergamentus su savo norais ir prašymais bei jaunuomenės maldavimais.
Ši religinė šventė išjudino ne tik bažnyčios, bet ir visos Kėdainių krašto bendruomenės gyvenimą. Matėsi reginio iki ašarų sujaudintų žmonių.
Po kelių šimtų metų rekonstruotas altorius
Ypač daug dėmesio kongreso metu sulaukė Šv. Juozapo bažnyčia, kuri vėl gali didžiuoti atnaujintu didžiuoju altoriumi. Jo atstatymui buvo suaukota 120 tūkstančių litų. Tai pirmoji altoriaus rekonstrukcija po kelių šimtų metų. Kėdainių tautodailininkas Jonas Lukšys iš nuotraukų atkūrė ir išdrožė dvi skulptūras: Šv Petro ir Jėzaus Nazariečio.
Šv.Jurgio bažnyčios istorija - ilga ir skaudi
Kėdainiečiai žino, kad šie Dievo namai mena ilgą ir skaudžią istoriją.
Vietos katalikams paprašius, 1704 m. vienuolyno fundatoriumi tapo anuomet Kėdainius valdęs kunigaikštis Karolis Pilypas. Netrukus buvo pastatytas dviaukštis mūrinis gyvenamasis pastatas ir pirmoji, iki mūsų dienų neišlikusi koplyčia. Jos vietoje 1766 m. iš aukotojų lėšų ant mūrinių pamatų iškilo vienintelė Kėdainiuose medinė bažnyčia, gana gerai išsilaikiusi iki mūsų dienų. Ji vadinosi Švenčiausios Mergelės Marijos Paaukojimo vardu.
Po Antrojo pasaulinio karo 1963 m. sovietų valdžia ją buvo uždariusi ir Dievo žodis čia nutilo iki 1991 m. Daugelio kėdainiečių atmintyje to laikotarpio bažnyčios pastatas išlikęs kaip gamyklos sandėlis. Prieš penkiolika metų bažnyčią grąžinus tikintiesiems, ji buvo ne tik restauruota, bet ir pašventinta, suteikiant jai Šv. Juozapo vardą. Atgimimo metais bažnyčia buvo tapusi mados atributu. Dabar tai praeitas etapas – į maldos namus ateina tie, kuriems reikia ramybės, gero žodžio ir dvasinio pastiprinimo.