Tačiau atrodo, kad šis projektas nebus įgyvendintas. „Mums apie tai uždrausta net svajoti“, – atsiduso Neringos meras Vigantas Giedraitis.
Aktyviausias tilto šalininkas buvo ilgametis Neringos meras Stasys Mikelis. Tačiau praėjusį pavasarį jam mirus atgaivinti šią idėją nebėra kam.
Pasipriešino Prezidentūra
2003 metais tilto per marias idėja jau buvo subrendusi.
Buvo atlikta tilto studija, specialistai pasiūlė du tilto statybos variantus.
Priimtiniausia ažūrinio tilto statybos vieta Klaipėdos pusėje buvo prie Smeltės pusiasalio. Kaip tik iki šios vietos numatyta nutiesti pietinį Klaipėdos aplinkkelį.
Kitapus tiltas būtų atsirėmęs į Smiltynės kelio postą. Tokiu būdu nuo transporto būtų išvaduotas Smiltynės kelio ruožas, kuriuo dabar visi važiuoja į Nidą.
Tiltas būtų tiesiamas per Kiaulės nugaros salą, ant kurios būtų atsiradusios tilto atramos.
Už uosto krantinių atsidūręs tiltas nebūtų trukdęs laivų judėjimui. Virš farvaterio numatyto 14 metrų tilto aukščio būtų pakakę po juo praplaukiančioms jachtoms.
Buvo apskaičiuota, kad, be ikiprojektinių darbų, tokio tilto statyba 2003 metais būtų kainavusi apie 46 milijonus litų. Tačiau tuo metu pradėtai įgyvendinti tilto idėjai aktyviai pasipriešino šalies Prezidentūra.
Taikosi prie tvarkaraščio
Anot Neringos vadovo V.Giedraičio, tiltas tarp Neringos ir Klaipėdos padėtų spręsti daugelį neringiškių problemų.
„Pirmiausia garantuotas susisiekimas bet kokiu oru ir paros metu. Neringą operatyviau pasiektų specialusis transportas nelaimių metu“, – vardijo miesto meras.
Nors neringiškiai per marias keliami be eilės ir nemokamai, vasarą eilėse jie sugaišta nemažai laiko, važiuodami į keltą be eilės jie sulaukia piktų poilsiautojų išpuolių.
„Neringiškių gyvenimas yra pritaikytas prie keltų tvarkaraščio.
Kiek Neringos kelyje jau žuvo žmonių, kurie avarijas patyrė skubėdami į keltą“, – kalbėjo V.Giedraitis.
Persikėlimas tapo atrakcija?
Neringos mero teigimu, tiltas per marias galėtų tapti ir infrastruktūros koridoriumi.
Po tiltu galėtų būti nutiesti elektros kabeliai.
Dabar ore kabančius laidus savo stiebais neretai nutraukia praplaukiančios jachtos ir Neringa gerą pusdienį būna be elektros.
Anot V.Giedraičio, po tiltu į Neringą per marias galėtų būti nutiestas dujotiekis. Iki šiol šis kurortas gyvena be gamtinių dujų.
Tačiau ne visi kurorto vadovai yra tilto šalininkai. Vicemeras Arūnas Burkšas mano, kad persikėlimas keltu į Neringą yra savotiškas šio šalies miesto išskirtinumas.
„Į Neringą poilsiauti susiruošusiam žmogui kėlimasis keltu – savotiška atrakcija, gera atostogų įžanga“, – įsitikinęs politikas.
Tačiau jis prisipažino, kad jam kelto laukti eilėse netenka, nes Neringos gyventojai per marias keliami nemokamai ir be eilės.
Argumentai dėl tilto neįtikino
Tilto per marias idėjai kryžių padėjo aplinkosaugininkai – jie gąsdina visuomenę, kad nenutrūkstama transporto arterija į Neringą nusiaubs unikalų gamtos kampelį.
Tokiems aplinkosaugininkų argumentams nenori pritarti Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.
Jis mano, kad tiltas į Neringą būtų pragmatiškiausias susisiekimo būdas per marias.
„Juk atsiradus tiltui Neringą pasiektų tiek pat automobilių, kiek dabar perkeliama keltais“, – tilto priešininkų argumentų nesupranta ministerijos sekretorius.
Per praėjusius metus į abi puses keltai perkėlė 660 tūkstančių mašinų. Į Kuršių neriją važiuojančio transporto srautas didėja gana sparčiai. Šiemet „Smiltynės perkėla“ tikisi perkelti iki 900 tūkstančių automobilių.
Reikia laukti valandą
Nors naujieji Smiltynės keltai sparčiau sukiojasi tarp abiejų krantų, net ir geriausiu atveju poilsiautojams eilėje tenka praleisti apie valandą.
Vasaros dienomis keltai į Smiltynę ir atgal kursuoja kas 20 minučių. Per pusvalandį kitame krante gali atsidurti tik tokiu atveju, jei visos eilėje esančios mašinos telpa į atvykusį keltą.
Tačiau vasaros dienomis į Nidą vykstantiems poilsiautojams tenka palaukti ir trečio kelto.
Per marias automobilius kelia trys keltai – „Nemunas“, „Baltija“, „Žalgiris“. Jie vienu metu gali perkelti 30-32 mašinas. Jei į keltą įvažiuoja keletas autobusų, vietų lengviesiems automobiliams dar labiau sumažėja.
Vakare nuo 22 valandos keltai kelia kas 40 minučių, o nuo 2 iki 5 valandos ryto keltai neplaukia.
Nuogąstavimai nepasitvirtino
Kol Lietuvoje marinama tilto per marias idėja, keliolika kartų ilgesnis tiltas buvo pastatytas per Eresūno sąsiaurį Baltijos jūroje.
Šešiolikos kilometrų ilgio tiltas sujungė Danijos sostinę Kopenhagą su Švedijos miestu Malme. Tai yra vienas sudėtingiausių pasaulio techninių įrenginių.
Danijos pusėje tiltas prasideda 3510 metrų ilgio požeminiu tuneliu po vandeniu.
Tunelis išnyra į 4055 metrų ilgio greitkelį dirbtinėje saloje. Iš salos tiltas 7845 metrus toliau driekiasi virš vandens iki rytinės sąsiaurio dalies Švedijoje.
Privačių Švedijos, Danijos ir Vokietijos akcininkų konsorciumas tiltą pradėjo statyti 1995 metais. Jo statyba baigta 2000 metais.
Tiltas kainavo apie pusketvirto milijardo litų.
Dabar juo pravažiuoja apie 16 tūkstančių automobilių per dieną.
Ant tilto pastatyta 16 punktų, kuriuose automobilių vairuotojai susimoka už važiavimą tiltu.
Po važiuojamąja tilto dalimi rieda greitieji traukiniai.
Mokamas tiltas duoda apie 350 milijonų litų pajamų per metus. Jo išlaikymas kasmet kainuoja apie 12 milijonų litų.