Premjeras ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė, kad jo nestebina
toks įtampos padidėjimas, nes, jo manymu, ši įtampa yra beprasidedančio 2008
metų pavasarį vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų vajaus atspindys.
„Rusijoje yra tradicija artėjant rinkimams užsienio politikos aspektus
naudoti vidaus diskusijose“,- sakė Vyriausybės vadovas.
Pasiteiravus apie pastarosiomis dienomis tarp Maskvos ir Londono
kilusį diplomatinį konfliktą, G.Kirkilas sakė manantis, kad Didžiosios
Britanijos Rusijai pateikti reikalavimai išduoti Andrejų Lugovojų, įtariamą
Londono centre radioaktyviu poloniu nunuodijus buvusį Rusijos federalinio
saugumo tarnybos darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, yra pagrįsti.
G.Kirkilo teigimu, jie remiasi demokratinės valstybės logika, teise
bei tarptautiniais susitarimais. Pasak premjero, jei Rusijos teisėsauga
nebendradarbiauja, britai turi pagrindo ja nepasitikėti.
Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykiai pablogėjo kai pirmadienį
Didžioji Britanija pareiškė išsiųsianti iš šalies keturis Rusijos
diplomatus, taip pat sustabdysianti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo,
pakeisianti dabartines vizų išdavimo taisykles bei peržiūrėsianti santykių
su Rusija „kai kuriuos aspektus“.
Toks buvo Londono atsakas į Maskvos atsisakymą išduoti įtariamąjį
A.Litvinenkos nužudymo byloje.
Buvęs FST darbuotojas A.Litvinenka pabėgo į Didžiąją Britaniją ir tapo
aršiu prezidento Vladimiro Putino kritiku. Jis mirė Londone pernai rudenį,
kai į jo organizmą pateko didelė radioaktyvaus izotopo polonio-210 dozė.
Maskva atsisako išduoti A.Lugovojų, buvusį valstybės saugumo agentą.
Britų teisėsauga nori, kad jis stotų prieš jų šalies teismą ir kaltina jį
nužudžius A.Litvinenką.