Nedidelis būrelis žmonių su plakatais „Reforma Vilniaus valdininkams -
gut, periferijai - kaput“, „Miškininkai, negriaukit, ką savo rankomis
sukūrėte“, „Geriau 400 girininkų negu 200 valdininkų Vilniuje“ teigė
besipriešinantys urėdijų, administruojančių miškus, sujungimui į vieną ar
keletą centralizuotai valdomų darinių.
„Dauguma miškininkų, jau nekalbu apie girininkus, yra prieš įmonių
panaikinimą periferijoje, nes taip būtų sukurta daug darbo vietų Vilniuje ir
nebeliktų, ką dirbti periferijoje“, - BNS ketvirtadienį aiškino Lietuvos
žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis, pikete persikūnijęs į
budelį.
Jo teigimu, Lietuvoje iš viso yra 42 urėdijos, administruojančios nuo
vieno iki trijų rajonų miškus.
Tuo tarpu išklausyti piketuotojų reikalavimus išėję aplinkos
viceministras Zdislovas Truskauskas bei generalinį miškų urėdas Benjaminas
Sakalauskas neigė egzistuojant planus naikinti urėdijas, tačiau, kaip BNS
teigė R.Braziulis, dar praėjusią savaitę jis gavo duomenų iš Aplinkos
ministerijos Miškų departamento, jog reformą planuojama įgyvendinti iki 2010
metų.
Anot generalinio miškų urėdo, yra pateiktas ne vienas reformos
variantas, todėl dar neaišku, kuris jų bus įgyvendinamas.
Šiuo metu urėdijos, kurios taip pat vadinamos valstybės įmonėmis,
patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybinius miškus bei disponuoja jais
įstatymų nustatyta tvarka. Jų veiklą koordinuoja Generalinė miškų urėdija,
veikianti prie Aplinkos ministerijos.
Tuo tarpu pagal numatomą reformą miškų valdymo sistemą siekiama
restruktūrizuoti ir centralizuoti, esą taip būtų ekonomiškiau.
„O mes sakome, kad ekonomika gali neveikti“, - BNS aiškindamas
situaciją emocijų neslėpė R.Braziulis. - „Kur matyta, kad Skuodo miškai būtų
tvarkomi iš Vilniaus biurokratų kabinetų?“