Įvedus krikščionybę, vikingai pradėjo mokytis lotyniško raidyno. Bet jų gebėjimai buvo lediniai, o žuvies žiaunomis tesugebėdavo ištarti tik A ir B. Ir dar atvirkščiai – B ir A. Išeidavo tik vienas žodis. Užtat vikingai išmoko ilgesingai dainuoti.
Savo ilgesingomis dainomis jie nutarė visus užkariauti. Persikėlę per marias, jie išvydo stūgsant didingą kalną ir, užvertę rykles, ėmė demoniškai mauroti. Čia gyveno žemaičiai. Tik jie neturėjo nei klausos, nei uoslės. Ryte pakirdę, žemaičiai spoksojo į žuvies žvynais nubarstytą priekalnę ir lėtai kinkavo beklausėmis galvomis: Aaa, puolė... Taip žuvėdai davę žemaičių kalnui vardą.
Vėliau švedai suprato, kad dainos skamba įtaigiau tik tuomet, kai joms pritariama specialiais efektais. Taip jie išrado dinamitą. Dinamito tėvas buvo šiaurietiškojo snobizmo atstovas Alfredas (S)Nobelis.
Jis nemokėjo nei rašyti, nei skaičiuoti, tik sprogdinti; todėl jausdamasis baisiai nepatogiai ir norėdamas bent kiek užglaistyti edukacinę properšą, įsteigė premiją, kuri po šiolei teikiama įvairiems žmonėms už įvairius tyrinėjimus ir atradimus, kurių niekas pasaulyje nesupranta. O ir patys atradėjai žmoniškai negali paaiškinti, ką jie po ilgamečio triūso atrado ir kam viso to reikia.
Jeigu yra skambios dainos, tai turi būti ir sočios vaišės. Taip gimė švediškas stalas. Mat švedai mėgsta smagintis. Ant stalo būna sukrauta kupeta šaldytų ir marinuotų žuvų, o po stalu – nitroglicerino kapsulė. Reikia pribėgti, pačiupti žuvį ir nešdintis šalin. Be to, greta stalo stovi švediška gimnastikos sienelė, ant kurios sukabinami girti suomiai.
Pats (S)Nobelis negėrė, todėl greitai mirė San Reme, dar spėjęs padovanoti Europai itališkų dainų rinkinį.
Šiaip švedai gerti pradėjo tik XVIII a., valdant Gustavui III, kai šis įvedė absoliutinį valdymą, paleisdamas gamybon degtinę „Absoliut“. Dėl to vieno ištroškusio blaivininko buvo nudurtas peiliu per Kaukių balių.
Tai įkvėpė vieną italą, Giuseppe Verdi, sukurti antialkoholinę operą „Kaukių balius“, kurios finale paaiškėja, kad žudikai yra uogų antpilo iškankintas vegetaras, vardu Karlsonas, ir neūžauga recidyvistas, pravarde Mažylis.
Tiesa, ankstesnį savo valdovą Eriką XIV švedai nunuodijo žirnių sriuba.
Vikingai labai nemėgo filosofų, ypač prancūziškai mąstančių. Todėl jų palikuonė karalienė Kristina, gudriai atsiviliojusį tokį René Descartes’ą į savo dvarą, ankstyvais žiemos rytais jį versdavo laukan iš patalo atlikti filosofinę pramankštą, kol kartą šis persišaldė ir pasimirė. Todėl prancūzai, keršydami už savo išminčiaus mirtį, XIX a. pradžioje švedų monarchijai parūpino Napoleono maršalo Bernadotte’o dinastiją.
Užtat vikingai labai mėgo gamtą. Štai daktaras Carlas von Linné, taikydamas binarinės nomenklatūros metodą, žmogų priskyrė žinduoliams, o Londone klejojęs anatomas Emanuelis Swedenborgas, kankinamas stiprių erotinių vizijų, pagal daktaro von Linné metodą ištyrė ir surūšiavo angelus. Tačiau niekaip nepajėgė apsispręsti – ar angelas yra žinduolis, ar dangaus augalas.
O štai tos pačios epochos chemikas Torbernas Olofas Bergmanas nustatė, kad Šiaurės pašvaistė yra 740 km aukščio. Dar reikėtų pridurti, kad geografinėje srityje didžiausias švedų atradimas – Poltava, o meilės srityje – degtukai.
* * *
*1815 m. birželio 18 d. įvyko Waterloo mūšis