„Demokratinėje visuomenėje nėra vietų, dėl kurių tie žmonės, kurie
naudoja biudžeto pinigus, neatsiskaito. Ateis laikas ir bus žinoma“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė G.Kirkilas.
Taip premjeras reagavo į žiniasklaidoje pasirodžiusius įtarimus, jog
Valdovu rūmus užpildysiančių eksponatų pirkimui skiriamos lėšos naudojamos
netikslingai. Šiuo metu meno dirbinių pirkimus organizuoja Lietuvos dailės
muziejus, o kurias vertybes reikėtų įsigyti sprendžia tame pačiame muziejuje
dirbantys ekspertai. Be to, vykdomų pirkimų niekas nekontroliuoja.
G.Kirkilo teigimu, normalu ir tai, jog atstatomiems Valdovų rūmams iš
valstybės biudžeto skiriama gerokai daugiau lėšų nei visiems kitiems
muziejams.
„Tai naujas objektas, jis bus pats didžiausias pagal ekspozicijos
plotus. Čia nieko stebėtino nėra, be to, tai yra didelis objektas, kuris yra
visiškai apstatomas. Caro valdžia nugriovė rūmus ir viską sunaikino. Kas čia
stebėtino, kad tam skiriami dideli pinigai. Kaip buvęs restauratorius galiu
pasakyti, kad tai labai sėkmingai atstatytas, atkurtas objektas, o jei mūsų
proseneliai nebūtų atstatinėję bažnyčių, mes nė vienos jų nesulauktume
šitame amžiuje“, - sakė G.Kirkilas.
Liepos pradžioje atkuriamų Valdovų rūmų interjerą papuošiančių meno
vertybių įsigijimui iš Privatizavimo fondo Vyriausybė paskyrė 3,5 mln. litų.
Per praėjusius dvejus metus tam buvo atseikėta dar 9 mln. litų.
Už skirtas lėšas įsigyjama atitinkamas epochas atspindinčių baldų,
gobelenų, paveikslų ir kitų taikomosios bei vaizduojamosios dailės kūrinių.
Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo darbai oficialiai prasidėjo 2002
metais. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra
atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių
komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir
Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.