Žūtbūtinio karo laukas - Kuršių nerija

Ką tik ir Konstitucinis teismas nusprendė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema Konstitucijai neprieštarauja. Vadinasi, statyti buvo galima tik ten ir taip, kaip buvo leidžiama šioje schemoje. Tie, kurie to nesilaikė, yra už įstatymo ribų.

Tačiau netrukus Konstitucinį teismą užgrius naujų pareiškėjų lavina. Šį kartą - statinių pirkėjų. Jau dabar teismuose jie atsikerta geležine logika: ne jie statė, ne jie statinius pardavinėjo, todėl nežinojo ir žinoti negalėjo - teisėtos statybos buvo ar ne. Jie pirkėjai. Sąžiningai įgiję šį turtą. Sąžininga trečioji šalis. Sąžiningai įgytą nuosavybę gina Konstitucija.

Nėra Kuršių nerijoje trečiųjų šalių. Nerijoje vyksta žūtbūtinis karas. Jame yra tik du frontai. Viename - Kuršių nerijos užkariautojai, kitame - Lietuva su troškimu ją išsaugoti.

Lietus pylė kaip iš kibiro. Tad nė gyvos dvasios aplink „Sabonio klubo ir partnerių“ bendrovės botelį Preiloje. Tik vidury marių supasi Vidimanto Jako laivas. „Rudenį jį plukdau į Nidos uostą. Vasarą laikau mariose. Prie kranto - per seklu“, - kalbėjo žvejys.

Ne tik laivo - ir tinklų jis neturi kur dėti. „Tai laive, tai prie marių, tai štai čia, namuose, juos kur pametu“, - rodė jis.

Preilos žvejys pasakojo, kad toje vietoje, kur dabar išdygo garsusis Arvydo Sabonio ir jo partnerių botelis, stovėjo žvejų ūkio sandėlis. Jame ne tik Vidimantas - visi Preilos žvejai laikydavo tinklus.

Žvejų bendrovės „Marių žuvis“ akcijas, taigi ir sandėlį, nupirko vietinis Gintaras Vaičiūnas. „Marių žuvį“ jis įregistravo, o vietoj sandėlio pradėjo naujas statybas. Netrukus jas perėmė A.Sabonio partnerių bendrovė iš Kauno.

Visa žemė Kuršių nerijoje yra valstybės. Ją galima tik nuomotis. Tai daryti gali tik tas, kuris turi pastatus. Tačiau jų daugiau nei buvo statyti neleidžiama. Saugomose teritorijose žemės užstatymo tankis griežtai reglamentuotas.

Tuo tarpu botelis pavirto poilsiui skirtais namais. Pridygo jų kaip grybų po lietaus. Iš pradžių buvo penki, paskui dešimt. Dabar - jau penkiolika. Taip žvejams vietos nebeliko.

Tačiau gal šio poilsio namais virtusio botelio jau nebeliks? Konstitucinis teismas ką tik priėmė jam, kaip ir kitoms neteisėtoms statyboms nerijoje, pražūtingą nutarimą. Jis paskelbė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema Konstitucijai neprieštarauja. Vadinasi, jos privalu laikytis. Statyti galima tik ten ir taip, kaip numatyta šioje schemoje. Tie, kurie to nesilaiko, yra už įstatymo ribos.

„Ar žinote, koks Konstitucinio teismo nutarimas?“ - paklausėme Seimo narį Joną Ramoną.

Jis vienas iš tų keturių Seimo narių, kurie kreipėsi į Konstitucinį teismą. Be J.Ramono, pareiškimą pasirašė dar Saulius Girdauskas, Jonas Pinskus ir Vydas Gedvilas. Parlamentarai suabejojo, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema ne-prieštarauja Konstitucijai.

„Ar dėl nerijos? - perklausė J.Ramonas. - Ne, nežinau. Nebuvau teisme“. - „Tai kodėl pasirašėte pareiškimą?“ - tuomet paklausėme jo. „Mano advokatas manęs paprašė. Jis man labai daug yra padėjęs“, - Seimo narys J.Ramonas kaip visada buvo atviras.

Kai J.Ramonas tapo Seimo nariu, bet nenorėjo užleisti gerai mokamos Žemės ūkio rūmų pirmininko kėdės, jo advokatas Gintaras Černiauskas taip pat pasiekė Konstitucinį teismą.

Tuo tarpu J.Ramono advokatas neigė prikalbinęs Seimo narius kreiptis į Konstitucinį teismą, kuriame jiems ir atstovavo: „Ne aš jų, o jie manęs to prašė“.

J.Ramono ir kitų Seimo narių atstovas neigiamai vertino šį Konstitucinio teismo nutarimą. Tačiau sutiko, kad šio teismo nutarimai neginčijami.

Seimo nariams Konstituciniame teisme atstovaudamas G.Černiauskas gynė ir savo kliento bendrovės „A.Sabonio klubas ir partneriai“ interesus. Jis - šios bendrovės samdytas advokatas.

Konstitucinio teismo nutarimas neteisėtoms statyboms Kuršių nerijoje paskutinio taško nepadėjo. Padėti jį turės teismai. Jeigu jie pripažins, kad statybos vyko tose vietose, kuriose jų nenumatė dabar jau nebeginčijama Nacionalinio parko planavimo schema, arba buvo pažeisti kiti reikalavimai, liks viena išeitis - statinius nugriauti.

Naujosios Statybos įstatymo bei Civilinio kodekso pataisos nebepalieka anksčiau buvusios galimybės neteisėtas statybas įteisinti. Paklaustas, ką toliau rengiasi daryti, „Sabonio klubo ir partnerių“ samdomas advokatas G.Černiauskas mįslingai atsakė: „Žiūrėsime“.

Greičiausia bus siekiama bet kokiais būdais vilkinti teismus, kol juos sustabdys senatis. Vienas būdų - naujas pretekstas kreiptis į Konstitucinį teismą, kurio nutarimų reikia laukti mažiausiai metus.

„Greitai grįšime į teismus, kurie, matyt, bus vėl sustabdyti iki kito Konstitucinio teismo nutarimo“, - tuo neabejojo ir su nelegaliomis statybomis kovojanti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

Koks naujas pretekstas kreiptis į Konstitucinį teismą? Taigi statiniai jau parduoti!

Prabangiais namais virtęs botelis jau seniai turi pirkėjus. Su jais sudarytos preliminarios pirkimo ir pardavimo sutartys. Advokatas G.Černiauskas sakė, kad šiandien jos nutrauktos: „Pasibaigė preliminarių sutarčių laikas, grąžinome pirkėjams pinigus“.

„Jie už mūsų pinigus pasistatė, o dabar juos grąžino“, - piktinosi buvęs Seimo narys Vytautas Kvietkauskas. Namo pirkimą su A.Sabonio ir jo partnerių bendrove suderėjo jo žmona Vilma.

O kada suderėjo? 2005-ųjų rugpjūtį. Kai triukšmas dėl statybų Kuršių nerijoje jau buvo įsisiūbavęs. Jis į Neringą prišaukė net prezidentą. Tuomet V.Adamkus ir ištarė tą garsiąją frazę, kad visas neteisėtas statybas čia reikia nugriauti, prabilo net apie buldozerį. „Lietuvoje vieną kartą turi nugalėti įstatymų valia“, - tuomet pasakė prezidentas.

Ar V.Kvietkauskas buvo užsikimšęs ausis ir to negirdėjo? Jeigu girdėjo, ko lindo į spąstus? Gal buvusį Seimo narį, nutolusį ne tik nuo Lietuvos politikos, bet ir visų jos įvykių, A.Sabonio ir partnerių bendrovė tyčia į juos įviliojo?

Juk atsistatydinęs iš Seimo narių V.Kvietkauskas nuėjo ne kur kitur, o į Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius. Asociacijos narė yra ir neteisėtai statybų leidimus išdavinėjusi Neringos savivaldybė.

Kažin ar iš nežinojimo įkliuvo buvęs Seimo narys. Žvilgtelėkite į Nekilnojamojo turto registrą, kada šios preliminarios sutartys įregistruotos. Ogi tik pernai! Maždaug prieš mėnesį, kai Klaipėdos apygardos teismas botelį areštavo. O Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prokuratūrai pretenziją buvo įteikusi dar anksčiau.

Preliminarios sutarys registre tebėra ir šiandien. Jos skelbia, kad „Lietuvos draudimo“ Verslo ir rizikos departamento direktorius Šarūnas Nedzinskas perka visą bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ poilsio namą, „SEB Vilniaus banko investicijų valdymo“ generalinis direktorius Jonas Iržikevičius - pusę, UAB „Mikrovisatos valda“ - visą, V.Kvietkauskienė, Saulius Galdikas, UAB „Baltnetos“ holdingas - po pusę.

V.Kvietkauskienė „Ekstrai“ sakė: dėl to, kad „Sabonio klubo ir partnerių“ bendrovė nutraukė su pirkėjais sutartis, į teismą jie dar nesikreipė. Bet būtinai kreipsis. „Iki senaties dar turime laiko“, - sakė ji.

Galvą guldau: jeigu botelis nebus pradėtas griauti, teismų nebus. Neliks nuskriaustųjų.

Botelis Preiloje, padaryta skriauda žvejams ir manipuliacija pirkėjais - ne vienintelė ir ne pirmutinė „Sabonio klubo ir partnerių“ įminta pėda pamaryje. Į pamarį „Sabonio klubo ir partnerių“ bendrovė nusileido nuo Urbo kalno. Gamtos paminklo Kuršių nerijoje.

Ant Urbo kalno Nidoje stovi „Nidos rūta“. Tai buvę anų laikų partinės nomenklatūros poilsio namai. Poilsiaudavo juose ne šiaip kokie nomenklatūrininkai, bet pats Algirdas Brazauskas. Poilsiauja iki šiol. Todėl „Nidos rūta“ nidiškių dar vadinama Brazausko namais.

Jeigu kur turėjo įsukti prezidento buldozeris, tai pirmiausia - pro šių namų vartus. Už jų - keturi nauji statiniai. Vienas - keturių, antras - aštuonių, trečias - dvylikos, ketvirtas - vienuolikos kotedžų. Visi jie - dviaukščiai. Bendrasis jų plotas - apie 1700 kv. metrus.

Pasislėpę už „Nidos rūtos“ komplekso nugaros stovi jie ant Urbo kalno, prie pat paminklo ribos. Prie žaliuojančio miškelio. Šis miškas išgelbėjo Nidą nuo užpustymo smėliu. Urbo kalnas - keliaujanti kopa, kuri sustojo tik apsodinta mišku. Šimtmečio žmogaus rankų triūso reikėjo negyvame jūros smėlyje miškui įveisti ir kopai sutvirtinti.

Tačiau kopa pavirto statybų aikštele. Kaip tvirtinama Saugomų teritorijų tarnybos pažymoje prokuratūrai, dalis šių naujų kotedžų - už gyvenvietės ribų. Kur statybos griežtai draudžiamos. „Statybos ant didžiojo kopagūbrio - didžiausias pažeidimas“, - sakė Saugomų teritorijų tarnybos direktorė R.Baškytė.

Nežinia, ar jau šiais laikais Vyriausybei priklausiusių namų storos sienos, ar platūs jos buvusio vadovo A.Brazausko pečiai juos užstojo, bet Klaipėdos prokuratūra dėl šių kotedžų į teismą kreipėsi tik pernai rugpjūtį. O pastatyti jie ir išsidalyti 2003-iaisiais.

„Tai ką, griausite?“ - ironizavo iš vieno jų išėjęs vyriškis. Jam tik juoką kėlė Kuršių nerijos statybų skandalas. „Jeigu kam patinka popierių gadinti tonomis, tegu gadina“, - nejautė jokio nerimo.

„Kuo čia dėti mes? Nei mes jų statėme, nei jiems leidimus gavome. Mes juos pirkome. Kaip dabar jie mane iškraustys? Aš čia gyvenu“, - kalbėjo kotedžų gyventojas, jokiu gyvu nesutikdamas prisistatyti, kas esąs. „Aš - pensininkas“, - tepasakė braukdamas žilus plaukus.

„Aš išvažiuoju. Nieko nežinau“, - skubėjo ir iš kito kotedžo kilimėlio dulkinti išėjusi moteris. Ir vis suko į šalį veidą.

Ir ko tos trečiosios šalys, jei jos nukentėjusios ir sąžiningos, suka veidą į šalį?

Niekas daugiau iš kotedžų neišėjo ir nepareiškė noro kalbėtis su žurnalistais. Nors buvo matyti, kad juose yra ir daugiau gyventojų. Kieme stovėjo nemažai automobilių. Visi jie - naujintėlaičiai, prabangūs.

„Jei norite, kalbėkitės su mūsų bendrijos pirmininku Kveselaičiu“, - atsišaukė žilaplaukis pensininkas anonimas.

„Švyturys“ - taip vadinasi ši savininkų bendrija, kurios pirmininkas yra Rimantas Kveselaitis. Iš tiesų nuo naujųjų kotedžų ant Urbo kalno matyti ne tik Nidos švyturys. Bet ir jūra, ir marios.

R.Kveselaitis yra Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, asociacijos Verslo fondo prezidentas ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos pirmininkas. Kodėl dar ir šių Nidos kotedžų savininkų bendrijos pirmininkas, kaip pats sakė, - paslaptis.

Nieko kita nebeliko kaip tik atsisėdus čia pat esančios garsiosios Parnidžio kopos papėdėje visas šias paslaptis išsklaidyti.

Naujuosius kotedžus ant Urbo kalno statė UAB „Šiaulių titanas“. Statybų leidimus gavo ir naujuosius kotedžus pardavinėjo UAB „Talainė“.

Šios dvi Šiauliuose esančios bendrovės yra kaip viena. „Talainės“ vadovė Gražina Valiuvienė yra „Šiaulių titano“ generalinio direktoriaus Stanislovo Valiaus žmona. UAB „Talainė“ ir registruota ten pat, kur „Šiaulių titanas“. Paskambinus „Talainės“ nurodytu kontaktiniu telefonu, ragelį pakelia G.Valiuvienės duktė Aistė ir jį perduoda ne motinai, o tėvui. Šeimyninė ranga.

„Šiaulių titano“ pastatytą vieną kotedžą „Talainė“ pasiliko sau. Kitus pardavė su „Šiaulių titanu“ susijusiems asmenims. Pavyzdžiui, Šiaulių universiteto rektoriui Vincui Lauručiui. Kodėl jam? Gal todėl, kad „Šiaulių titanas“ laimėjo konkursą ir rekonstravo universiteto pastatą.

Vieną kotedžą Nidoje „Talainė“ pardavė Šiaulių banko, kurio akcininkas yra „Šiaulių titanas“, valdytojo Algirdo Butkaus žmonai Vandai Butkienei, kitą - Šiaulių banko stebėtojų tarybos pirmininko Arvydo Saldos žmonai Nijolei Saldienei.

„Šiaulių titanas“ yra visoje Lietuvoje statomų prekybos ir sveikatingumo kompleksų „Impuls“ statybos darbų rangovas. Jų užsakovas - šiuos klubus valdanti UAB „Minoleta“. Vienas svarbiausių pastarosios savininkų - R.Kveselaitis. Štai ir visa paslaptis, kodėl Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas yra ir „Švyturio“ kotedžų savininkų bendrijos pirmininkas.

„Švyturio“ savininkų, susijusių su „Šiaulių titanu“ ir „Talaine“, sąrašą būtų galima tęsti. Tačiau kas „Talainę“ ir „Šiaulių titaną“ iš Šiaulių prišaukė ant Urbo kalno Nidoje?

Toje vietoje, kur dabar pūpso „Švyturio“ savininkų naujieji kotedžai, stovėjo nomenklatūrinės, o šiais laikais Vyriausybei priklausiusios „Nidos rūtos“ baras. Nešildoma, 300 kv. metrų patalpa. Ją įsigijo UAB „Talainė“. Vietoj jos ir buvo pastatyti šešis kartus plotu ir teritorija didesni naujieji kotedžai.

„Nidos rūta“ jau bankrutavo. Visas jos turtas buvo įkeistas tuomečiam „Hermio“ bankui. Bet baras iš banko išsprūdo. „Talainė“ jį nupirko be jokio aukciono. Dar - išsimokėtinai. Naujųjų kotedžų detaliuosius planus rengė ir už juos mokėjo taip pat „Nidos rūta“. Net visa naujoji infrastruktūra įrengta už jos pinigus. Tokia buvo šių kotedžų statybos leidimus išdavusios Neringos savivaldybės valia.

„Nidos rūtos“ direktorius Romualdas Daudžvardis buvo kaltinamas jam patikėto turto iššvaistymu. Jos buhalterė Jūratė Pocienė - dokumentų klastojimu. Pernai R.Daudžvardis buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę. Teisiamoji J.Pocienė perėjo dirbti į Neringos savivaldybę administratore.

Nuteista pinigine bauda, savivaldybėje dirba iki šių dienų.

Į naujuosius kotedžus įsikėlė „Hermis Capital“ bendrovės steigėjai, pagrindiniai jos savininkai ir jų artimieji. Giedrius Barysas, Titas Sereika, jo žmona Rusnė, Nerijus Dagilis, jo dvejais metais jaunesnis brolis Nemunas.

„Hermis Capital“ įkūrėjai - G.Barysas, T.Sereika ir N.Dagilis laikomi vienais turtingiausių verslininkų šalyje. Yra jų pirmajame trisdešimtuke.

N.Dagilis ir T.Sereika prieš pradėdami verslą dirbo „Hermio“ banke. Vėliau įkūrė UAB „Hermis fondų valdymas“. N.Dagilis buvo šios bendrovės direktorius, T.Sereika - valdybos pirmininkas ir vyriausiasis finansininkas.

„Hermis Capital“ - privataus kapitalo kompanija, superkanti šalies įmones ir bendroves, užsiimanti kitais nekilnojamojo turto projektais.

Tuo metu, kai ant Urbo kalno buvo statomi nauji kotedžai, „Hermis Capital“ pirko Alytuje esančią bendrovę „Snaigė“. Jos valdyboje ir stebėtojų taryboje buvo „Hermis Capital“ įkūrėjai, akcininkai ir šiai bendrovei lojalūs „Snaigės“ bei jos padalinių vadovai.

Todėl naujuosiuose kotedžuose - visa puokštė ir „snaigiečių“ iš Alytaus. Tuometis „Snaigės“ technikos direktorius, valdybos narys Albinas Jonas Valašinas, tuometis direktorius, valdybos narys Romualdas Raudonis. Kiek nustebome Nidos kotedžuose išvydę Vilniaus šilumos tinklų direktorių Kęstutį Nėnių. Bet geriau įsižiūrėję pastebėjome, kad ir jis - tuometis „Snaigės“ akcininkas. Mūsų sutiktasis paslaptingasis vyriškis šiandien iš tiesų yra pensininkas, bet tuomet buvo „Snaigės“ prekybos departamento Vakarų šalims direktorius Rimantas Zibertas.

O kilimėlio dulkinti išėjusi paslaptinga moteris - Rasa Vaitkienė. Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės duktė. Artimiausias jos kaimynas - „Hermis Capital“ akcininkas T.Sereika.

Tuomet T.Sereika buvo, o gal ir dabar yra (mat akcininkai vieni su kitais nuolat mainosi), keleto Žemės vystymo fondų akcininkas. Tų pačių Žemės vystymo fondų, kurie neseniai iš televizijos ekrano savininkams siūlė parduoti žemę, nes rytoj ji pigs.

O reklama pasipiktinusi žemės ūkio ministrė K.Prunskienė nežinojo, kiek apskritai šie Žemės vystymo fondai yra supirkę Lietuvos žemės ir kas jų akcininkai. Žemės vystymo fondai - antrinės UAB „ŽIA valda“ įmonės. UAB „ŽIA valda“ svarbiausias savininkas - Seimo nario, vidaus reiklų eksministro Vidmanto Žiemelio sūnus Gediminas Žiemelis.

Žemės vystymo fondų akcininko T.Sereikos kaimynystėje esantis kotedžas atiteko K.Prunskienės dukters Rasos tuomečiam gyvenimo draugui Rimtautui Telyčėnui. Jam mirus, visas jo turėtas turtas pagal įstatymą liko jo nepilnametei dukteriai Marijai Karolinai. Tačiau nei ji, nei nepilnametės atstovė pagal įstatymus - jos motina Daina Mieželaitytė nežino, kur tie kotedžai Nidoje. Prie jų ministrės duktė nė per patrankos šūvį neprileidžia paveldėtojos. Ji ginčija visą teisę į palikimą, bet labiausiai - į šį butą Nidoje.

„Ministrės duktė įrodinėja, kad butas Nidoje pirktas ne už R.Telyčėno pinigus“, - „Ekstrai“ sakė garsaus poeto Eduardo Mieželaičio duktė D.Mieželaitytė. Gali būti.

„Mūsų bendrovė butą Nidoje pirko iš bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“, - teismui pranešė dėvėtus drabužius į Lietuvą gabenančios bendrovės Kaune „Mitoda“ vadovas Algimantas Lukoševičius.

Kotedžus ant Urbo kalno Nidoje statė ne vienas „Šiaulių titanas“. Subrangovė buvo bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“. Todėl pastarosios komercijos direktorius Sigitas Daugėla ir technikos direktorius Raimundas Bolšaitis įsigijo ne savo statomo botelio kotedžus pamaryje, bet šiuos, ant Urbo kalno.

UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ yra nesvetima UAB „Hermis Capital“. Krepšinio legenda A.Sabonis, taip pat esantis turtingiausių Lietuvoje verslininkų pirmajame trisdešimtuke, valdo ne tik šią problemines statybas Kuršių nerijoje vykdžiusią bendrovę. Kaune jis turi dar ir krepšinio mokyklą. Viena pagrindinių jos rėmėjų - viena didžiausių Lietuvoje keleivių vežimo bendrovių „Kautra“. Šios savininkas - „Hermis Capital“.

Vargu ar atsitiktinai UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ tapo „Šiaulių titano“ subrangove. Abi jas sieja „Hermis Capital“.

Kai „Šiaulių titanas“ statė „Švyturio“ savininkų bendrijos pirmininko R.Kveselaičio valdomus „Impuls“, jo subrangovė buvo Kaune registruota UAB „Mitnija“ (vienas kotedžas priklauso ir šios bendrovės direktoriui Antanui Gureckiui). Šią bendrovę nuo bankroto, kaip pripažįsta patys jos vadovai, išgelbėjo „Sanitex“. Ši logistikos įmonė yra „Hermis Capital“ akcininkė.

Taigi dalis kotedžų atiteko juos stačiusiam „Šiaulių titanui“ ir su juo susijusiems asmenims, dalis - jo subrangovei UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir jos darbuotojams, dalis - „Hermis Capital“ savininkams ir jiems reikalingiems žmonėms.

Naujuose kotedžuose ant Urbo kalno - nė vieno iš šalies. Visi jie susirišę verslo ir ryšių mazgeliais. Grupė draugų.

Be verslo ir ryšių, juos dar vienija ir sporto aistra. Ne tik krepšinis, bet ir automobilių lenktynės. „Hermis Capital“ pagrindiniam savininkui N.Dagiliui su broliu Nemunu kartais tenka su Lietuvos krepšinio legenda A.Saboniu rungtis net vienoje trasoje.

Kasmet vyksta automobilių slalomo varžybos „SEB VB lizingo“ taurei laimėti. „SEB VB lizingo“ direktorė Jūratė Nedzinskienė džiaugiasi jose matydama krepšinio žvaigždę A.Sabonį.

Nerijoje ne tik ji turi įsigijusi naują kotedžą ant Urbo kalno. Jos vyras Šarūnas ketina pirkti dar ir A.Sabonio klubo ir jo partnerių vieną botelio Preiloje namelį.

Botelio šeimininkų advokatui G.Černiauskui pasirašyti pareiškimą Konstituciniam teismui, matyt, neilgai reikėjo įkalbinėti ne tik J.Ramoną, bet ir kitą Seimo narį - Saulių Girdauską. Jis - Lietuvos ralio čempionas, vienas garsiausių šios šakos sportininkų.

Dalį kotedžų ant Urbo kalno savininkai įkeitė bankams. Šie kaip vienas puolė į teismus. Suprantamas bankų nerimas. Jei teismai pripažintų, kad statybos ant Urbo kalno buvo neteisėtos, ir statinius tektų nugriauti, nukentėtų ne jų savininkai, o bankai, davę pinigų ir už juos dabar turintys įkeistus ant siūlo kabančius butus.

Bet kodėl kotedžus savininkai įkeitė bankams? Ar turtingiausiems šalies verslininkams pritrūko pinigų?

Jeigu tikėtume Klaipėdos prokuratūros ieškiniu teismui, kai kurie kotedžai įkeisti ne juos perkant, o jau kilus skandalui dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje. Štai, pavyzdžiui, „SEB VB lizingo“ generalinė direktorė J.Nedzinskienė kotedžą ant Urbo kalno „Hansabankui“ įkeitė 2005 metų pabaigoje. Šiaulių banko antrinė įmonė UAB „Šiaulių banko lizingas“ kotedžą savo steigėjui Šiaulių bankui - tik pernai. Likus porai mėnesių iki prokuratūros ieškinio teismui.

Kai kurie bankai, ypač užsienio kapitalo, teismą įspėja apie Lietuvos valstybei gresiančius konfliktus su užsienio investuotojais. „AB SAMPO bankas yra užsienio kapitalo bendrovė. (...) Pabrėžtina tarptautinė sąžiningo investuotojo interesų apsauga“, - rašo šis bankas teismui.

Suprask, jeigu šios neteisėtos statybos bus pradėtos griauti, gali kilti tarptautinis skandalas. O kažin kaip pasielgtų Ispanijos valstybė, jei, tarkime, A.Sabonis, turintis ten vasarnamį, pradėtų elgtis taip kaip savo gimtojoje šalyje?

„Patenkinus ieškinį, būtų reikalaujama nugriauti statinius. Tokiu būdu būtų pažeisti teisėtų savininkų bei sąžiningų pastatų įgijėjų interesai. Tai prieštarautų viešajam interesui bei Konstitucijoje įtvirtintiems principams“, - atsiliepimą į prokuratūros ieškinį rašo kotedžų bei botelio savininkų advokatas G.Černiauskas.

„Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl Neringos savivaldybės administracijos sprendimų būtų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija“, - kotedžus ant Urbo kalno toliau gina jų statybų leidimus išdavusi Neringos savivaldybė.

„Ar tai - jums gražu?“ - rodė kotedžų savininkas R.Zibertas aikštelę ant Urbo kalno, esančią dar arčiau miško. Kol kas ji tuščia. Bet jos žemės paskirtis jau pakeista į komercinę. Todėl prokuratūros ieškinys irgi atsidūrė teisme.

Skonis - subtilus dalykas. Turtingiausiems Lietuvos verslininkams gal gražūs jų prabangūs kotedžai prie pat Lietuvos saugomo gamtos paminklo ribos. Mums - dygi pajūrinė zunda.

Turtingų savininkų kotedžų kaimynystėje įsikūręs šiuo metu sunkiais nusikaltimais kaltinamas nekilnojamojo turto magnatas Gediminas Jacka išrausė požeminį garažą (nors Kuršių nerijoje požeminiai statiniai draudžiami) ir jį aplipdė gėlių vazonėliais. Gal tai jam irgi gražu.

Bet visų skonį turėtų suvienyti įstatymai. Be šios Konstitucinio teismo pripažintos Kuršių nerijos planavimo schemos, jų yra dar bent penki, nustatantys tvarką valstybės saugomose teritorijose. Vienas pirmųjų, priimtas dar 1995 metais ir, beje, pasirašytas tuomečio prezidento A.Brazausko.

Tai - Pajūrio juostos ir Kuršių nerijos apsaugos įstatymas. Jis skelbia, kad šioje te-ritorijoje, ne gyvenvietėje, statyti ne tik naujus, bet ir rekonstruoti esamus pastatus draudžiama. Jeigu bent šio įstatymo būtų buvę laikomasi, nebūtų reikėję nuo Urbo kalno ne tik į Konstitucinį - į jokius teismus skristi.

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais susikūrusios nusikaltėlių (beje, dauguma jų buvo kilę taip pat iš sportininkų) grupuotės mėgino primesti mums savo įstatymus. Tačiau turėjo vien buką galvą ir stiprius raumenis. Todėl valstybė juos įveikė.

Dabar sportininkai ir jų aplinka turi ir pinigų, ir svarbiausia - ryšių. Ne tik tarp kitų įtakingų verslininkų, bet ir tarp aukštų politikų. Ar juos valstybė įveiks? Privers gyventi ne pagal jų, o valstybės sukurtus įstatymus, ar ne?

Kas laimės karą Kuršių nerijoje? Prezidento V.Adamkaus žadėtoji visos Lietuvos įstatymų valia ar turtingų ir įtakingų verslininkų sauja?