Tai teigia nevyriausybinė organizacija „Naujosios viešosios vadybos
fondas“ (NVVF), remdamasi Didžiojoje Britanijoje atliktu tyrimu bei sėkminga
JAV, Naujosios Zelandijos, Australijos bei Pietų Afrikos Respublikos
privačių kalėjimų darbo praktika.
NVVF teigimu, šią idėją reikėtų svarstyti ruošiantis Vilniaus centre
esantį Lukiškių tardymo izoliatorių perkelti į miesto pakraštį, nes, pasak
fondo, suma (apie 120 mln. litų) pardavus senuosius Lukiškių pastatus
nesudarys nė pusės reikalingos (apie 300 mln. litų) naujam kalėjimo
pastatui, o finansinį neatitikimą padengti iš mokesčių mokėtojų pinigų būtų
paprasčiausia, bet ne efektyviausia.
Valstybės monopoliui nepriklausantis kalėjimas, fondo teigimu, galėtų
būti pelninga įstaiga savivaldybėms.
Praėjusią savaitę vykusiame Vilniaus miesto vadovų, Vilniaus
apskrities, Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento atstovų
susitikime buvo nutarta Lukiškių tardymo izoliatorių perkelti į šalia
Vilniaus įsikūrusią Pagirių gyvenvietę.
Apie tai sužinoję Pagirių gyventojai, pasipriešino šiam sumanymui.
Vilniaus mero Juozo Imbraso tvirtinimu, renkant vietą tardymo izoliatoriui
bus atsižvelgta į vietos gyventojų nuomonę, o galutiniai sprendimai šiuo
klausimu dar nepriimti.
Kad Lukiškių įkalinimo įstaigai Vilniaus centre - ne vieta, Vyriausybė
nusprendė dar praėjusių metų gruodį. Be to, tardymo izoliatorius, kuriame
yra 864 vietos, nuolatos perpildytas. Ne ką geresnė padėtis ir kalėjime,
kuriame laikoma 160 nuteistųjų, iš kurių 80 - iki gyvos galvos.
Lukiškių saugumą užtikrinti darosi vis sunkiau, be to, šalia įkalinimo
įstaigos yra dvi vaikų mokymo įstaigos, vieną jų nuo kalėjimo tvoros skiria
vos keli metrai, tad fizinės apsaugos pakeisti inžinerinėmis priemonėmis
neįmanoma.
Į priemiestį iškrausčius Lukiškių kalėjimo įnamius, pastatas turėtų
būti parduotas iš varžytinių. Šie pastatai šiuo metu vertinami maždaug 120
mln. litų.
Seniausią Lietuvoje įkalinimo įstaigą - Lukiškių kalėjimą - 1904
metais pastatė tuometinė okupacinė Rusijos imperijos administracija.