Išgarsino tragiški įvykiai
Prieš šešerius metus apie tuomet 13-metį panevėžietį Aleksandrą Špilevojų kalbėjo visa Lietuva.
Berniukas buvo tapęs ginkluoto bandito įkaitu ir su juo viename kambaryje praleido keliolika valandų, kol buvo išvaduotas „Aro“ pareigūnų.
A.Špilevojus gerai atsimena tuos tragiškus įvykius, tačiau dabar jam daug svarbesni kiti dalykai.
Šiemet 19-metis jaunuolis sėkmingai baigė Vytauto Žemkalnio gimnaziją ir prieš kelias dienas šoko išleistuvių vakarėlyje. Gerai išlaikęs pasirinktus valstybinius egzaminus, jis jau žino, kad Kauno technologijos universitete studijuos garso režisūrą.
Vaikinas tiki, kad įgyta specialybė padės jam padaryti perversmą krikščioniškos muzikos pasaulyje.
Gyvybę išgelbėjo knygos
2001 metų spalio 8-osios rytą Aleksandras, kaip įprastai, Ramygalos gatve ėjo į pamokas tuometėje 3-iojoje vidurinėje mokykloje.
Atsitiko taip, kad vos kelių minučių atstumas nuo namų iki mokyklos berniukui tapo tragiškiausiu ir įsimintiniausiu gyvenimo įvykiu.
Tą dieną, kaip „Panevėžio rytui“ pasakojo A.Špilevojus, viskas vyko kaip filme: kaukė policijos automobilių sirenos, iš gatvėje sustojusio taksi iššokęs ginkluotas vyriškis čiupo pirmą pasitaikiusį žmogų.
„Deja, tas žmogus buvau aš“, - sakė Aleksandras.
Tuo metu patirtas šokas A.Špilevojui neleidžia prisiminti visų įvykio detalių. Tačiau 19-metis gerai prisimena klykiančių žmonių balsus ir šūvių gaudesį.
„Kai pamačiau iš taksi išlipantį vyrą, stengiausi bėgti kuo toliau. Tada jis kelis kartus man šovė į nugarą. Ačiū Dievui, kad ant pečių turėjau kuprinę, kurioje buvo mano mokyklinės knygos. Į mane paleistos kulkos perskrodė visas knygas ir išlėkė pro kuprinės šoną“, - pasakojo A.Špilevojus.
Kol nusikaltėlis Virginijus Savickis rinkosi gatvėje įkaitą, jo bendras Romas Zamolskis išlipo iš taksi automobilio, perbėgo J.Miltinio vidurinės mokyklos vestibiulį ir dingo privačių namų gatvėje.
V.Savickis įkaitu pasirinko A.Špilevojų, įrėmė jam į šoną ginklą ir spruko į pirmą pasitaikiusią namo laiptinę. Pasibeldęs į prasčiausiai atrodančias duris V.Savickis įkaite pasiėmė ir pagyvenusią buto šeimininkę, jai paaiškinęs, jog lauke vyksta karas.
Kartu su banditu A.Špilevojus ir senutė mažoje virtuvėlėje praleido beveik penkiolika valandų, kol juos išlaisvino butą šturmavę „Aro“ pareigūnai.
V.Savickis buvo nušautas, o R.Zamolskio sugauti nepavyko iki šiol.
Vaduojant įkaitus, A.Špilevojui buvo peršautas petys. Po to jaunuolis gydėsi ligoninėje bei reabilitacijos centruose.
Tikėjimas gyvenimui suteikia prasmę
A.Špilevojus sako, kad tragiškų įvykių nepamiršo, tačiau juos prisimena labai retai. Jaunuolis tebesaugo krūvą prieš šešerius metus rašytų straipsnių apie įkaitų dramą.
„Tas įvykis iš esmės nieko mano gyvenime nepakeitė. Tačiau tada pamačiau, kiek daug yra mane mylinčių žmonių“, - sakė devyniolikmetis.
Nepalūžti po patirtų išgyvenimų jam padėjo tvirtas tikėjimas. Nuo penkerių metų protestantų bažnyčią nuolatos lankantis A.Špilevojus tvirtino, kad tikėjimas - visas jo gyvenimas.
„Esu bažnyčios jaunimo lyderis, ne vienerius metus dirbau grupės vadovu krikščioniškose vasaros stovyklose. Kartu su kitais vaikais mokėmės tikėti gyvenimu“, - sakė Aleksandras.
Pasaulį bando keisti muzika
Su tikėjimu glaudžiai susijęs vienas iš didžiausių Aleksandro pomėgių - muzika.
A.Špilevojus kartu su penkeriais metais vyresniu broliu Andriejumi muziką kuria jau seniai. Iš pradžių jaunuoliai su didesne kompanija grojo roką, vėliau, likę dviese, pradėjo įrašinėti repą. Brolio suburta grupė „Masyve“ išleido krikščioniškos muzikos albumą „Draugai“.
Ši muzika, pasak Aleksandro, skiriasi nuo populiarios tokio pat stiliaus muzikos, skleidžiančios neigiamą energiją.
„Ne vieną kartą spaudoje buvo rašoma, kad po kai kurių grupių koncertų žmonės žudosi, būna linkę smurtauti. O krikščioniškos muzikos grupės labai tinka švenčiant įvairias šventes, nes jų atliekami kūriniai kelią nuotaiką“, - sakė Aleksandras.
Pasak jaunuolio, krikščioniška muzika visada yra prasminga, verčianti susimąstyti, tačiau jis pripažįsta, kad Lietuvoje ji nėra populiari, lieka nustumta į šoną.
Aleksandras įsitikinęs, jog tokia muzika gali keisti miestą, visuomenę, nes kiekviena daina praneša tam tikrą žinią. Todėl vaikinas kiekvieną sekmadienį „Aukštaitijos radijuje“ veda krikščionišką muzikinę laidą.
Gitarą padovanojo „Aro“ pareigūnai
A.Špilevojus prisimena, kad muzikanto karjerą jis pradėjo būdamas trylikos metų, kai bažnyčios sandėliuke rado apdulkėjusius, niekam nereikalingus būgnus.
„Suradęs būgnus, visų pirma puoliau nuo jų valyti dulkes. Padaręs šiokią tokią būgnų rekonstrukciją pradėjau groti. Tai darau iki šiol“, - kalbėjo jaunuolis.
Šiek tiek pramokęs mušti būgnus, A.Špilevojus nusprendė pabandyti groti ir gitara.
Tada jaunuoliui dažnai tekdavo gitarą skolintis iš vyresniojo brolio, tačiau vieną dieną jo svajonė turėti nuosavą instrumentą išsipildė - gitarą jam padovanojo įkaitų išlaisvinimo operacijoje dalyvavę „Aro“ pareigūnai.
„Ši dovana mano gyvenime yra pati svarbiausia. Be gitaros neinu nė žingsnio. Dabar ji visada šalia manęs“, - sakė Aleksandras.
Pirmąjį uždarbį skyrė kelionei
Praėjusią vasarą A.Špilevojus kartu su keliais draugais parengė krikščioniškos muzikos platinimo projektą ir laimėjo Europos Sąjungos fondų finansavimą. Dabar jaunuoliai rengia tokios muzikos koncertus ne tik Panevėžyje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Pasak Aleksandro, jų grupė, dalyvaudama koncertuose, jokio užmokesčio negauna. Tačiau kartais atsiranda vienas kitas renginių organizatorius, kuris už gerai atliktą darbą vis dėlto atsilygina.
Tokiu būdu užsidirbę šiek tiek pinigų, grupės nariai šią vasarą keliavo į Prancūziją, Vokietiją bei Čekiją. Iš tų šalių A.Špilevojus parsivežė gražius prisiminimus.
„Prahoje mus sužavėjo gatvės muzikantai. Jų ten buvo apstu ir visi grojo skirtingą muziką“, - prisiminė vaikinas.
Aleksandras pasakojo, kad didžiulį įspūdį jam padarė Prahoje sutikti afrikiečiai.
„Bevaikščiojant po Prahą prie mūsų pribėgo grupelė afrikiečių ir ant rankos piršto uždėjo virvutę su Afrikos atributika. Jie pradėjo šnekėti, kad tai dovana, tačiau mums išsiskiriant už virvutes paprašė atlygio - penkių eurų. Tai mums pasirodė labai keista, juk pas mus neįprasta pačiam susimokėti už dovaną“, - juokėsi A.Špilevojus.
Po trumpų atostogų, praleistų Europos valstybėse, jaunuolis kartu su grupe vėl kibo į darbus. Repeticijos, kelionės, koncertai, radijo laidos - didžiausias Aleksandro gyvenimo džiaugsmas.