Mergvakaris suteikia laisvę siautėti

Liepa ir rugpjūtis - karščiausias vestuvių metas. O su jomis per miestą ritasi ir mergvakarių banga.

„Jauniems nevedusiems vyrams vaikščioti po Panevėžio centrą artėjant savaitgaliui darosi pavojinga. Ten jų tyko būriai mergvakarius švenčiančių šelmiškai nusiteikusių viliokių“, - perspėja nuo merginų nukentėję vyrai.

Jums pasiseks, jei žavinga pusplikė gražuolė tepaprašys priglusti prie jos krūtų, visų akivaizdoje sušokti valsą, pernešti per tiltą ar pasiūlys už 50 centų nusipirkti falo formos sausainiuką. Smagiai pasijuoksite su būsimos jaunamartės palyda, ir tiek.

Liūdniau bus tiems, kuriuos mergvakarių dalyvės be ceremonijų tempsis į automobilį, akiplėšiškai reikalaus susimokėti už parodytą keliaraištį, ištuštins iš kišenės ištrauktą piniginę ar, prispaudusios prie suolo, kėsinsis apdovanoti ilgu, alkoholiu tvoskiančiu bučiniu. Tokios mergvakarius švenčiančių merginų išdaigos Panevėžyje - jau įprastas dalykas.

Penktadienio vakarą „Panevėžio ryto“ korespondentė pasisukiojo tarp kelių mergvakarį švenčiančių kompanijų.

Panevėžietės mergvakarius švenčia triukšmingai, išradingai, linksmai ir su ugnele. Ir, atrodo, tai daro daug padoriau nei didesnių miestų gyventojos.

Tačiau kai kuriems mūsų miesto vyrams ir tokie, regis, nekalti žaismingi jaunamarčių palydos šėliojimai kelia siaubą.

Pamatę persirengėlių pulką, jie sprunka į artimiausią skersgatvį, kad tik nesusidurtų akis į akį su seksualiai apsirengusių merginų kompanija.

Pirmąjį mergvakario dalyvių pulką sutinkame Senvagėje. Iš tolo šviečia ryškiai mėlyni plaukai, smailėjančios pasakų fėjų galvų apdangalus primenančios skrybėlės, ryškiaspalviai ilgi, vėjuje besiplaikstantys sijonai.

Priėjus arčiau paaiškėja, kad gražus vaizdas apgaulingas - jos visos besančios raganos.

Teiraujamės, kur būsimoji nuotaka. Raganaitės viena per kitą garsiai klegėdamos rodo į krūmus. Po minutės iš jų išlenda rožiniais kaspinėliais papuošta tikra šampano spalvos vestuvine suknele pasidabinusi 23 metų Vaida Glindaitė, lydima raudonplaukio raguočio.

Vaidą draugės į Senvagę atsivežė senutėliu zaporožiečiu. Prieš tai sugužėjusios į merginos tėvų namus ją perrengė skurdžiais Pelenės apdarais, vežėsi į seną dvarą Panevėžio rajone ir ten liepė iš lauko gėlių nusipinti vainikėlį.

Mergvakario rengėjos buvo pasižadėjusios neorganizuoti vulgarių atrakcijų, neversti būsimos jaunamartės elgtis nepadoriai.

Pati „baisiausia“ mergvakario dalis buvo tada, kai raganos, dar neprivažiavusios miesto, sustojo pakelėje ir liepė Vaidai stabdyti pravažiuojančius automobilius bei prašyti vyrų jas pavėžėti.

„Pro šalį lėkė daugiausia vyrai su šeimomis, vienišų - tik vienas kitas. Beveik visi važiuodami pro šalį pypsėjo, sulėtindavo greitį, bet niekas nestojo. Mes jiems būtume tik lauko gėlių puokštę įteikę“, - iš atsargių vyrų kvatojosi Vaida.

Po to raganaitės Vaidą nuvežė į bažnyčios šventorių, papylė ten ryžių bei kviečių ir liepė lyg tikrai Pelenei juos vienus nuo kitų atskirti. Paskui būsimoji nuotaka gavo į rankas šluotą ir privalėjo iššluoti šventorių.

„Tai buvo simboliška - ji privalėjo nusišluoti sau naują kelią“, - aiškino vyriausioji ragana jaunikio sesuo Aušra.

Įvykdžiusią Pelenės užduotis jaunamartę Senvagėje palyda perrengė gražia nuotakos suknele.

Daili, su žėrinčia diadema juoduose plaukuose Vaida ir jos spalvinga palyda traukė praeivių dėmesį, vyrai be perstojo žėrė komplimentus nuotakai, tačiau paprašyti sušokti su nuometuota gražuole valsą sprukdavo neatsisukdami.

„Neturim laiko, nemokam“, - akis sukdami į šoną ir nesileisdami nė už rankų paimami teisinosi vaikinai ir bėgo tolyn, nors iki tol kelias minutes be jokios skubos spoksojo į krykštaujančias mergvakario dalyves.

„O vieni iš karto, kai tik priartėjom, mums pinigų siūlė. Sako, kitos mergvakarių dalyvės daro rinkliavas, tai jie iš karto piniginę išsitraukė.

Mes paaiškinome, kad esame ne tokios, neuždarbiaujame, mums jų pinigų nereikia, mes tik linksminamės be jokių kėslų“, - jau po vestuvių dar vieną mergvakario nutikimą prisiminė Vaida.

Po viešo pasivaikščiojimo mieste raganos Vaidai liepė sėsti prie žaporožiečio vairo ir jį parvairuoti namo.

„Aš ir tai būčiau įvykdžiusi. Jau įsirangiau prie tos senienos vairo, užvedžiau, bet, žiūriu, pedalų nepasiekiu, o sėdynė neprisitraukia“, - prisiminusi paskutinę rungtį kvatojo Vaida.

Tą penktadienį, kai Vaida su draugėmis šventė paskutinę mergiškos laisvės dieną, jos būsimasis vyras 31 metų Arūnas Čimolonskas dirbo, bernvakarį jis atšventė keliomis dienomis vėliau, prieš pat vestuves.

Praeitą savaitgalį pora atšoko triukšmingas ir smagias vestuves su 120 svečių.

Kopiame laiptais iš Senvagės, pro mus pražygiuoja dar dvi krykštaujančios mergvakarių kompanijos.

„Mūsų nuotaka - Miglė“, - ratu apstojusios šventvakario kaltininkę džiūgauja draugės.

Miglė aprengta stilizuotais tautiniais drabužiais, o jos draugės visos prisisegusios ilgas geltonas kasas.

Merginos sako specialiai jokių atrakcijų negalvojusios, šitaip pasidabinusios išėjo į miestą ir pasikliauja atsitiktinumais, gal bus kokių smagių nuotykių.

Vos geltonkasės nudarda žemyn, išnyra kita kompanija.

Medicinos seselėmis apsirengusios panelės atrodo daugiau nei šokiruojančiai. Sprindžio ilgio sijonai neslepia į užpakalius įsispraudusių kelnaičių su juostele. Vienos merginos sijoną priekyje laiko tik pora sagų.

Kažkaip įtartinai pinasi aukštakulniais avinčių linksmuolių kojos.

„Imam šituos“, - staiga suklykia įsiaudrinusios seksualios medicinos seserys ir metasi prie dviejų pro Aleksandro paminką einančių vaikinukų.

Šie juokaudami bando atsiginti, vienas išsisuka, o kitą panelės nusitempia ant suoliuko, paguldo, apsižergia ir įsisiurbia bučiniui.

Pabaigos nelaukiame, skubame prie kito mergvakario pulkelio, juolab kad įkaušusios panelės su žurnalistais nelinkusios bendrauti.

Laisvės aikštėje prasilenkiame su dar keliomis mergvakario dalyvėmis. Vieni pulkeliai dainuoja, kitos panelės eidamos šoka.

„Ponia, pirkite sausainuką“, - staiga prieš akis išnyra violetinių žiedelių vainiku papuošta šviesiaplaukė galva ir išraiškingos didžiulės mėlynos akys.

Užrašas ant pardavėjos marškinėlių išduoda, kad tai - būsimoji nuotaka.

Merginos iš paskos tempia muzikos instrumento dėklą ir didžiulį lagaminą ant ratukų - jaunamartės kraitį.

Tik paėmusi į ranką įsiūlytą sausainį pamatau, jog laikau „falą“. Čia pamergių išmonė, jos prikepė tokių nepadorių sausainėlių ir privertė būsimąją nuotaką jais miesto centre prekiauti.

Kitą savaitgalį ištekėsianti 20-metė panevėžietė Edita Malinauskaitė krepšelyje beturi kelis gardėsius, matosi, kad prekyba jai ėjosi puikiai.

Laisvės aikštėje stabdyti ir egzotiškos formos sausainiais bandomi sugundyti vyrai nė vienas skanėstų nepirko. Moterys, net pagyvenusios, buvo drąsesnės, krapštė centus ir jaunamartei linkėjo sėkmės.

Edita prisipažįsta, kad persikūnyti į pardavėją, gundančiai klapsėti blakstienomis ir vidury miesto grojant gitarai vilioti klausytojus jai yra vienas juokas. Žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakulteto studentė - buvusi J.Miltinio vidurinės mokyklos teatro klasės auklėtinė.

Draugės Editai surengė tikrai įspūdingą ir įsimintiną mergvakarį su nemenka doze intelektualių užduočių.

Violetinių žiedų vainiką Edita nusipynė pati, daugiau dėl aprangos neturėjo teisės nė cyptelėti, draugės aprengė nuotaką pagal savo skonį - seksualiais marškinėliais, gipiūro kraštais puoštomis kojinėmis, trumpu sijonu.

Visa palyda dėvėjo juodus santūrius drabužius, tad nuotaka rožiniais kaspinais padabintais plaukais ir baltais rūbais švietė iš tolo.

Mergvakario pradžioje buvo patikrinta nuotakos skaistybė: pamergės liepė Editai lukštenti kopūstą ir ieškoti ten paslėpto vaikelio.

Kai jaunoji nuplėšė beveik visus lapus, draugės saliamoniškai konstatavo: „Skaisti tebėra, nes vaikų kopūstuose ieško“.

Tada Editos laukė nedidelis šokas. Draugės pasiūlė gerai pagalvoti, ar verta tekėti, ir jai po nosim pakišo būsimą vyrą, 26 metų šiaulietį Martyną Kiauzarį, kompromituojančias nuotraukas. Jose Martynas užfiksuotas įvairiose vietose su svetimomis merginomis.

„Vieninteliai nepadorūs mergvakario dalykai ir buvo tie sausainukai bei didžiulio falo formos tortas kavinėje „Respublika“. Visa kita - gana rimtos užduotys“, - jau po mergvakario atviravo jaunamartė.

Organizatorės būsimajai nuotakai parengė kelias sudėtingas anketas. 50 klausimų testas turėjo nustatyti, ar jaunieji vienas kitą pažįsta, kitas 77 punktų sąrašas aiškino, ką moteris per gyvenimą privalo nuveikti.

Pamergės į pagalbą buvo pasitelkusios ir filmuotos medžiagos, ir įvairiausių citatų. Editai reikėjo kaip reikiant paprakaituoti, kad įrodytų iš tiesų trokštanti tekėti.

„Panevėžiečiai mūsų šėliojimą labai draugiškai priėmė, buvo tokių, kurie nuo pat pradžių sekė iš paskos ir viską stebėjo lyg spektaklį“, - atviravo Edita.

Sunkiausia nuotakai draugių sugalvota užduotis buvo, kai reikėjo susirasti vyriškį, pasiryžusį ją pernešti per tiltą. „Daugelis vyrų bijo, reikia mokėti prikalbinti, teko pavargti“, - juokėsi Edita.

„Pamatęs mergvakarį, tą reginį aplenkiu iš tolo. Tiesiog jaučiu alergiją toms kekšiškai apsirengusioms, viešai besišlaistančioms panelėms. Kartą buvau į jų nagus pakliuvęs, daugiau nebenoriu“, - atviravo Kaune studijuojantis, šiuo metu pas tėvus atostogaujantis 22 metų Daugirdas.

Gegužės pabaigoje vaikiną Kauno centre nusitvėrė įsiaudrinusių mergvakario dalyvių būrys.

Panelės primygtinai prašė, kad studentas pasirašytų ant jaunosios marškinėlių ties pūpsančia krūtine.

Pasak Daugirdo, būsimoji nuotaka atrodė įspūdingai - po prigludusiais marškinėliais krūtinė, rodėsi, sprogs, ant juodų džinsų buvo užsitempusi baltas kelnaites su juostele, gausus makiažas darė ją panašią į žurnalinį gražuolės etaloną.

Daugirdas mielai sutiko pasirašyti, ant nuotakos apvalumų išvedžiojo savo inicialus. Vos atitraukė nuo krūtinės rašiklį, mergvakario dalyvės aršiai suklego, jog dabar jis privalo sumokėti, juk kelias minutes rankas laikė ant neįkainojamo turto.

Panevėžietis atsimušinėjo juokais, laidė tai progai tinkančias replikas. Tačiau panelės ėmė pernelyg įsijausti į agresyvių amazonių vaidmenį, be ceremonijų sukišo rankas į Daugirdo džinsų kišenes, išsitraukė jo piniginę, ėmė viešai kedenti, per rankas paleido studento, vairuotojo pažymėjimus, mobilųjį telefoną, buto raktus.

Galiausiai šėliotojos iš piniginės ištraukė 200 litų kupiūrą, iškrapštė dvidešimtinę ir visus metalinius litus. Jos tarsi juokaudamos pareiškė, kad tai bus užmokestis už nuotakos krūtinės palytėjimą, ir, sukišusios į tuščią piniginę dokumentus, švystelėjo ją Daugirdui.

„Įsiutau nerealiai, bandžiau aiškintis, bet jos tik šaipėsi, prasidėjo visai nebe linksmi užgauliojimai.

Nejau merginas mušiu... Taip ir likau be cento, gėdijausi net tėvams pasakyti, kokiu būdu praradau pragyvenimui skirtas lėšas“, - apie nemalonų susidūrimą su mergvakario dalyvėmis pasakojo panevėžietis.